Zapiekankanka pagal Open’er 2015

Open’er 2015 festivalyje (anksčiau Heineken Open’er) vykusiame jau keturioliktą kartą Lenkijos miestelyje Gdynėje aerouosto teritorijoje muzikos stilių ir atlikėjų įvairovė buvo kaip tikrai gardi ir visko pilna lenkiška zapiekanka. Festivalyje pasirodė Kodaline, Alt-J, Chet Faker, Tom Odell, Faithless, Major Lazer, The Prodigy, Of Monsters and Men, Swans, Mumford and Sons, Disclosure, Kasabian, Father John Misty, St.Vincent, Drake, Major Lazer, The Libertines, Eagles of Death Metal, Of Monreal, The Vaccines, Thurston More, Flume ir kiti atlikėjai.

Prieš pasakodama aapie festivalio organizicinę pusę ir atlikėjų pasirodymus, prisipažinsiu, kad čia sau atradau St.Vincent, taip pat maloniai užtikau Jonny Greenwood and LCO. Šiame festivalyje taip pat pamačiau kaip pavojingai atrodo daugiatūkstantinė fiziškai neišsikrovusių paauglių sudaryta jūra atliekanti masinę aerobikos treniruotę pagal Major Lazer nurodynus tūpti, stoti, šokinėti ir pan., kurios metu alpstančius, į pito sienelę užspaustus gerbėjus vieną po kito traukia ir gaivina gausi ir gerai pasiruošusi apsauga. Pamačiau pagaliau gyvai ir Father John Misty, atlikėją kurį mėgindama “duoti paklausyti” anksčiau maniau, kad rizikuoju, jog tai bus palaikyta mano asmeninių pervesijų demontravimu, bet Gdynėje supratau, kad Father John Misty tikrai turi nemažai savo gerbėjų. Bet apie viską nuo pradžios.

Apie buitį
Virš itin tankaus palapinių miestelio zujant straigtasparniams, įsikūrėme ankštai, nors atvažiavome dieną prieš festivalio pradžią. Kempingo teritorija viso festivalio metu buvo palyginus rami. Tarp lenkiškai kalbančių festivalio lankytojų girdėjosi prancūzų, anglų, latvių, danų kalbos, sutikome penkiolikos pilnų automobilių ekipažą iš Lietuvos. Zlotus festivalio teritorijoje teko konvertuoti į vietinę valiutą, kuri savo išvaizda priminė vagnorkes, 4 zlotai – viena vagnorkė. Maisto pasirinkimas gausus, pavalgyti galima už 3-6 vagnorkes ir ne tik junk food’o.

Festivalio teritorijos dydis leido kiekvienam iš naujo įvertinti savo fizines galimybes. Nors organizatoriai gyrėsi, jog atstumai šiemet sumažėjo, nupėdinti nuo pagrindinės iki tolimiausios scenos užtrukdavo apie penkiolika minučių. Bet batų nesuplėšiau.

Festivalyje buvo atidarytas muziejus, kuriame lankytojai galėjo sužinoti apie Gdanske, Sopote ir Gdynėje vykusius alternatyvius muzikos ir meno judėjimus ir pamatyti tapybos, fotografijos, skulpūros darbų. Festivalio teritorijoje taip pat buvo kino salė, teatras, mados erdvė. Organizatoriai pagalvojo ne tik apie pramogas festivalio teritorijoje, bet organizavo transportą vežantį užkaitusius lankytojus prie jūros.

Apie koncertus

Trečiadienis [2015.07.01]
Pagindinėje scenoje Modest Mouse pasirodymą lydėjo garso problemos – ekpsresyvaus ir eksentriško grupės vokalisto Isaac Brock, kuris turbūt ne be reikalo spardė daiktus ant scenos ir metė akinius į minią, balsas girdėjosi blogai, minia skandavo we can’t hear you ir tik išklausius keletą dainų pradėjo veikti likusi dalis garsiakalbių. Modest Mouse koncertą palikau iki pabaigos neišklausiusi, nes skubėjau pas Chet Faker.

Akivaizdžiai sukūdusio Chet Faker koncerte buvo tiršta, itin gausi minia šaukė pamačiusi menkiausią šviesos žybsnį scenoje ir kvietė pasirodyti atlikėją, kurį įsivaizdavau kiek kitaip (man pritrūko jo vešlios ryžos barzdos). Klausėsi puikiai. Chet Faker atliko Cigarettes and Chocolate, Melt, Love and Feeling, Moondance, No Diggity, Drop the game, I’m into you, Blush, 1998, Talk is cheap ir kitas dainas. Nustebino klausytojų, susirinkusių į Chet Faker pasirodymą, amžius – nuo paauglių iki pražilusių garbingo amžiaus geros muzikos mylėtojų.

Father John Misty (tikrasis vardas – Joshua Tillman) nuo pat pirmųjų minučių įtraukė į savo ironišką šou. Gyvas atlikimas buvo neprieškaitingas:

Joshua Tillman santykiai su publika artimi ir tiesiog varantys į neviltį apsaugos darbuotojus – įšokęs į minią Joshua Tillman filmavo save gebėjos telefonu, leidosi tampomas už bardzos rodė ypatingą dėmesį fotografams ir operatoriams:

Į pasirodymą sutilpo I Love You, Honeybear, Strange Encounter, True Affection, Only Son of the Ladiesman, The Night Josh Tillman Came to Our Apt., I’m writting a Novel, Bored in the USA, Nancy From Now On, Nothing good Happens at the Goddamn Thirsty Crow, This is Sally Hatchet ir kitos Father John Misty dainos. Atlikimą papildė ironiškomis pastabomis ir pasiūlymu išgerti extazy dabar, kad būtų galima pasiekti viršunę tinkamu koncerto metu. Viename iš aukščiausių pasirodymo taškų Joshua nutilus, o publikai klykiant ir reikalaujant pratęsti, anas visus nuramino trumpa replika: shut up, I am having an emotion now.

Labai patiko vakaro headliner’ių Alt-J, kurie buvo pasitikti bene didžiausiu transparantų welcome back mišku, koncertas.

 

Ketvirtadienis [2015.07.02]
Tom Odell, iš kurio tikėjausi lyriškos ir skystos pradžios maloniai nustebino energija ir veržlumu:

Toliau nutariau pasižiūrėti Eagles of Death Metal, roko grupę iš JAV. Grupės pavadinimas pretenzingas, tačiau muzika su metalu neturėjo nieko bendro. Kiek senstelėję atlikėjai berūkydami suktinukę ant scenos pagrojo klausytojams gero rokenrolo, kibino panas ir leido visiems gerai pašokti:

The Libertines koncertą paįvairino atsidavusius gerbėjos pasirodymas – per didžiuosius pagrindinės scenos ekranus kelioms sekundėms daugiatūkstantinei miniai buvo pademonstruoti visa neprasti pieno ūkiai, žinoma, pagražinti užrašu Libertines.

Major Lazer mėginau stebėti netoli scenos, tačiau greitai teko gelbėtis iš sekundžių bėgyje susiformavusios žmonių jūros ir stebėti pasirodymą iš toliau. Laukinis pasirodymas ir muzikos, ir publikos elgesio prasme. Nesu šios grupės gerbėja, tačiau stebėti kaip daugiatūkstantinė minia ūžia lyg išprotėjusi, nusirengusi marškinėlius juos meta į viršų pagal Major Lazer komandą, buvo linksma. Visko matęs šio rašinio nuotraukų autorius Rytis Šeškaitis (kurio plaukai kadais net užsidegė per koncertą) pasakojo, kad Major Lazer pitas priminė karo lauką su daug aukų.

Faithless pasirodymas buvo gana ramus. Maxwellas, kuris išvaro iš proto minias pasakodamas, kaip pagal poreikį rūkydamas žolę pradegino čiužinį, atrodė solidžiai pasislėpęs tarp scenos dūmų. Žmonės skirtėsi nesulaukę pasirodymo pabaigos.

 

Penktadienis [2015.07.03]
Trečią dieną pradėjau dviem labai stipriais indie pasirodymais.
Of Monster and Men atliko Crystals, Human, King of Lionheart, Empire, Black Watter, Dirty Paws, Winter Sound, Mountain Sound, Hunger, Wolves Without Teeth, Lakehouse, Little Talks ir kitus kūrinius.

Mumford and Sons pradėjo nuo hitų nieko nelaukdami. Buvo solidus pasirodymas, kuriame skambėjo dainos Snake Eyes, I Will Wait, Babel, Wilder Mind, Awake My Soul, Lover of the Light, Believe, Tompkins Square Park, The Cave, Ditmas, Dust Bowl Dance ir kitus kūrinius.

Dienos atradimas buvo Jonny Greenwood & London Contemporary Orchestra, kurie išsiskyrė pasirodymo formatu ir itin kokybiška nevisai festivalio erdvei pritaikyta muzika – ne dažnai festivalyje išgirsi gerą orkestrą, pamatysi dirigentą.

Įkišau nosį ir į palapinę, kurioje koncertavo legendiniai Swans. Atrodė, kad jų atėjo paklausyti publika, kurią kiti festivalio koncertai mažai domino.

Dieną pabaigiau su Prodigy, kurie atrodė pasenę ir kiek nuobodūs, bet išlaikė savo „karių“ minias iki paryčių.

 

Šeštadienis [2015.07.04]
Paskutinę festivalio dieną žmonių buvo daugiau nei kitomis dienomis. Manau St. Vincent buvo tas koncertas, dėl kurio verta keturias paras miegoti palapinės pirtelėje ant neaiškių vabalų lizdo. Kiekviena daina, kiekvienas judesys, scenografija ir teatrališkumas – viskas atodė atlikta be jokių atsitiktinumų.

Festivalį baigiau su Disclosure – anglų elektronikos duetu, kurie atliko White Noise, F for you, You and Me, Grab her, When a Fire Stars to Burn, Help Me lose my mind, Latch.

Open’er 2015 didžiausią įspūdį man paliko, kaip jau tikriausiai supratot, Father John Misty, Jonny Greenwood and LCO ir St. Vincent. Šį festivalį drąsiai apibūdinu kaip gerai suorganizuotą ir muziką tikrai mylintiems žmonėms skirtą renginį, kuriame bent kartą siūlau apsilankyti visiems muzikos gerbėjams.

Žodžiai: Nendrė Žilinskaitė
Foto: Rytis Šeškaitis