Spalvų jūra. Vienas iš nedaugėlio šių dienų menininkų, drįstantis eksperimentuoti riebiais dažų potepiais, bet kaip matote jam tikrai pavyksta atskleisti visą tapybos ar greičiau taškalynės grožį. Manau daugelis, o gal net didžioji dalis panašiai mąstote jog nesvarbu ką pateiksi, o kaip tai padarysi. Netradicinė tapyba mane labiausiai žavi. Kodėl? -Mat todėl jog ji nenuspėjama ir tuom žavinga, sugebanti iš visko mačiusio pakeisti į visiškai abstulbūsį.
Trečio dešimtmečio dar neskaičiuojantis jaunuolis iš karštosios Ispanijos laiką leido turiningai, nuo bulių tikrai nebėgiojo ir pomidorų kovose nedalyvavo.
[nggallery id=173]
Tikrai savotiški darbai. Tačiau kažkuo patraukia
Darbai patraukia tuo, kad žinai jog ir pats taip mokėtum “nutapyti” 🙂 nesamonė čia totali … praktiškai kiekvienas taip galėtų … paimi juodą, baltą ir mėlyną spalvas, pateplioji ant drobės ir štai tau modernusis sūru logotipas padarytas 🙂 Ant maikonų taip patepliot reikėjo 🙂 pizdec madingi būtume …
nu… xz. Jei digi-artas tai ir as taip moku, o jei su teptuku darbuojas tai visai kul
Na, kiekvienas gali sakyti jog taip galėtų, bet čia retorika kol nepadarysi to ar kažko neverta net galvoti apie pamąstymus kad taip galėtų bet kas.
Gal ir sutikčiau su V. Banga … jeigu nežinočiau, kad šitą taškalynę padaryti lygiai taip pat lengva, kaip uždainuoti B. Spears balsu…hmm nu ir du pirštus apmyšt čia irgi būtų prie to paties “sunkumo”.
Nieko panašaus tu nepadarytum. Nebent turi idėjų ir aš tavo “teplionėse” irgi matyčiau žalią slieką, undinėlę ir t.t.
dievai, gi čia dalykas rimtas.