Vakar grupė worriedaboutsatan išleido nuostabų albumą Even Temper. Man jis (kol kas) – vienas geriausių šiemet.
Britų Gavin Miller ir Thomas Ragsdale duetas šitaip pasivadino pagal belgų dEUS gabalą Worried About Satan. Iš pradžių worriedaboutsatan grojo beveik kaip kokie Mogwai (pvz. Ep.02 [2007]), t.y. post-rock gitaras skiedė su ambient atmosfera ir idm/glitch cypsėjimais. Debiutinis albumas Arrivals [2009] buvo jau be gitarų, grynas minimal/ambient/techno mišinys. Gilus ir klampus, kaip ir pridera žanro kanonams.
Nuo tada grupė dingo iš horizonto. Bent jau šis pavadinimas. Nes tas pats duetas (tik pasivadinęs Ghosting Season) išleido tikrai neblogą albumą The Very Last Of The Saints [2012] ir pusėtiną garso takelį.
Ir štai po 6 metų pertraukos jie vėl čia.
Even Temper gavosi išties šaunus. Jei reiktų greit papasakot, į ką panašus, sakyčiau taip: atmosferinis, kaip Nicolas Jaar debiutas (gal net labiau į Darkside pusę), o vynioja – kaip Roll The Dice. O svarbiausia (bent jau man), kad worriedaboutsatan nebando vaikytis šiuo metų ant bangos esantį skambesį. Jie taip jau seniai.
Sorry, nebepasakosiu daugiau (nes ir man įdomu pažiūrėt, kaip Arsenal iškrenta iš Čempionų Lygos). Geriau paklausykit patys.
Prasitarsiu tik tiek, kad jau Sleep of the Foolish nugramzdina gilyn su visa galva. Mano favoritai: MV Joyita (rekomenduoju visiems Nico gerbėjams) ir Jaki (tiems, kam labiau prie širdies tribal motyvai).
