Sunkiai įsivaizduojama, kaip šitas galėjo praslysti šauniems Suru.lt dienos šoto specialistams pro akis. Nes juk pasiteisinimai, jog „gražios muzikos aplinkui per daug“ arba „Pitchforkas apie juos dar nerašė“ – nevalina. Todėl galite neabejoti, kad abiems jau paskirta bausmė viešųjų darbų pavidalu.
O mes bandykime taisyti padėtį. Prisipažinsiu, ir pats nesu šventas. Šį, dar pavasario pradžioj pasirodžiusį klipą, draugas užrodė visai neseniai.
Kokio grožio…
Toliau – viskas natūralu. Jie vadinasi When Saints Go Mad. Yra keturiese, iš Danijos ir savo nesuprantama paukščių kalba nervuoja feisbuke.
Discogs sako, kad jų albumas Konkylie pasirodė šiemet gegužės 16 dieną ir yra antras grupės lentynoje. Ties stiliaus skiltimi rašoma: synthpop. O man, prijaučiančiam šiai krypčiai, didesnių paraginimų parsisiųst albumą ir nereikia.
Po šio (parsisiuntimo) ir pasiklausymo procesų paaiškėja, kad rašant synthpop omeny turimi nevisai Depeche Mode ir net visai ne Erasure. Greičiau (ir tiksliau) būtų lyginti su Antony Hegarty, kuris virpiną savo vieversines stygas pritariant Jay-Jay Johanson aranžuotėms. Dar kitur netikėtai išnyra smarkiai efektais apdirbti pučiamieji ir Blonde Redhead nuotaikos…
Paklausykit patys (albumo favoritas):
Taip pat svarbus (ir smagus) faktas, kad When Saints Go Machine neužsibūna zanūdomis ir albume turi linksmų dainų.
O remiksus danams, pasirodo jau prieš du metus, kūrė mūsų šiemetinis favoritas Nicolas Jaar.
Beje, pirmas albumas Ten Makes a Face taip pat yra vertas dėmesio. Jis yra kreivesnis už Konkylie ir labiau primena… TV on the Radio.
Myliu Jus už tokius straipsnius! :))