Kad su rusų elektronine muzika viskas tvarkoj, jau seniai aišku. Šią savaitę rinkoje pasirodė Vtgnike naujausias albumas Dubna. Išleistas pas Other People. Taip, pas Nicolas Jaar.
Apie genijų is Čilės yra kalbėta tiek daug, kad net pavargsti apie geras jo naujienas. Turbūt blogas kūrinys iš Nico nustebintų labiau, nei karšti burgeriai Dramoje. Nepaisant to, jis kaip magnetas prie savęs pradėjo traukti nuostabią muziką kuriančius atlikėjus. Vienas iš jų – maskvietis Vtgnike (kitas – Valentin Stip, kuris irgi išleidžia albumą greta, tačiau šį kartą ne apie jį). Prieš tris metus šis bičiulis išleido nesveiką plaukiančių beats’ų albumą Sueta Nebytja. Iš nebūties tuštybės mano mėgstamiausias yra BFG9000, kuris, bent jau tikiuosi, remiasi Quake’o terminu Big Fucking Gun. Antrasis perlas buvo Mne Nravitsya:
Jau tuo metu Vtgnike turėjo tobulą ambient, hip-hop, juke mišinio sampratą, kurią tęsia albume Dubna. Lyginant pilnametražius kartu – tiesiog gaila, kad tokios kokybiškos muzikos yra tiek nedaug – albumas trunka vos pusę valandos. Be abejo, tai – ne kriterijus. Dubna talpina skirtingų stilių kompozicijas, pradedant nuo sapningo ambient (Stimulate,Umida), tęsiant ritmiškais Panarama Bar Shitt, High Fashion ir baigiant svaiginančiais juke, dub mišiniais, tokiais kaip Zarubezh. Viskas yra sujungta į subtilią, stilingai kintančią eksperimentinę terpę, kurios tinkamas prieinamumas sugeba sujungti įvairių stilių klausytojus į bendrą stage’ą.
Vietomis yra jaučiamos Romare, Deadbeat, Daedelus natos. Dėl tinkamai panaudotų gyvų instrumentų Vtgnike skambesys iki galo atskleidžia albumo sąlytį su ramybės nata. Visas neramias savo idėjas šis prodiuseris atskleidžia po pseudonimu Myown, kuriame talpina labiau išbalansuotą, pavadinkim, daugiau šokiams orientuotą muziką. Tai keistas, tačiau labai įdomus mišinys:
Tikiuosi, jog nei viena šio kūrėjo pusė nesustos ir ateityje tęs ekperimentinio subtilumo ieškojimus, nes Dubna jau pateko į klausomiausių albumų metų sąrašą.
