Dalinuosi penkiais labiausiai įstrigusiais mėnesio albumais.
Howling
Sacred Ground
Kaip sakė Vaidotas, Howling yra Australo Ry X ir berliniečio Frank Wiedemann (pusė Âme) projektas. Deephouse su saldžiabalsiu, romantiniu vyrišku vokalu. Ne, tai ne Swayzak. Howling – tai rimtis paprastume. Ir atvirkščiai. Nieko sudėtingo, tačiau viskas tiesiog tobulai. Neveltui juos/jie pasirinko Monkeytown Records debiutiniam įrašui. Sacred Ground išpildo visus lūkesčius, kad tai būtų tobulas albumas – kūrinių tematikos įvairovę, samplaikos tęstinumą, nuotaikų variaciją, išlaikant tą pačią šilkinės, nedepresuojančios romantikos sklaidą. Mano mėgstamiausi – Stole The Night ir Howling, tačiau ne vien dėl to, jog jie akivaizdūs lyderiai. Jie parinkti šiandien, nes už mėnesio gali būti kiti. Tai vienas geriausių metų albumų.
Long Arm
Kellion / The Stories Of A Young Boy
Jau ne kartą esu minėjęs, kad su rusų rimtojo kalibro elektronika – viskas gerai. Ir turbūt, jei reiktų įvardinti kelis geriausius rusų atlikėjus – man Long Arm yra vienas iš jų. Antrasis albumas pas Project: Mooncircle, tęsiant savo broken beats tematiką. Prisipažinsiu, jog iš karto perklausęs albumą nebuvau patenkintas, nes aš tiesiog svajojau apie The Branches [2011] kopiją – man tai daugiau nei nuostabus albumas. Akivaizdu, jog Long Arm nėra toks tiesmukas, todėl ir jo muzika ne iš pirmo karto įkandama. Kellion – ramesnis, slogesnis, tačiau visdar išliekantis jazz-beat atmosferos albumas, kuriame intelektualiai pateikta urban ir klasikinės muzikos samplaika. Mano mėgstamiausias kūrinys yra jaunojo berniuko istorijas uždarantis – Foresthead, kurį klausant labai gera žiūrėti į tolimą horizontą.
KoxBox
The Scanner
Beveik 10 metų praėjo nuo paskutinio KoxBox albumo U-turn. KoxBox man yra viena mėgstamiausių grupių, išleidusi legendinius albumus Forever After [1995], The Great Unknown [1999] ir turinti išskirtinį požiūrį į psy-trance. The Scanner albumas yra įrašytas nauju sąstatu – prie grupės idėjininko Frank E prisijungė Lasse Illington. Čia nėra jokios albumo koncepcijos, visi kūriniai vienodo 130-140 bmp tempo, neišleistų kūrinių rinkinys, kas kiek liūdina. Geriausias The Scanner aspektas – KoxBoxiška estetika, detalumas ir garsų paslaptingumas. Man visuomet jie asocijavosi su kosmiškai-žemišku stiliumi, kuriame supinta skrydžio ir klubinės muzikos elementai. Tai puikiai atsiskleidžia Little Grays ir Color Rain kūriniuose, kurie yra mano mėgstamiausi šiame albume.
Lakker
Tundra
Elektroninės muzikos prodiuseriai Lakker iš Dublino pristato naują albumą Tundra. Tai yra antrasis albumas po 2007 tech-noise albumo Ruido, kuriame apkarpyti žiaurumai, tačiau išlikusi gili tech atmosfera, sujungta su IDM bei etniniu spalvesiu. Šis iškristalizuotas skambesys tęsiamas pas R&S Records, kurie glaudžia Lakker po savo sparnu antrus metus. Tundra pataikė į mano širdį nuo pradžios iki pabaigos – turbūt tai yra tai, koks skambesys labiausiai domina muzikoje šiuo metu. Lėtas sunkumas, mistiškumas ir paslaptingumas. Albumas apgaubtas prietema, tačiau jame galima išgirsti nemažai romantinių, svajingų aspektų. Man šio albumo išskirtinumas – jo energija. Iš vienos pusės – tai lėti kūriniai, kurie išsivysto į didelę progresiją, nekeičiant kūrinio tempo. Tai lyg užslėptas kūrinio potencialas, kurį jauti nuo pradžios. Tundroje mano mėgstamiausi: Pylon, Milch, Halite.
Mbongwana Star
From Kinshasa
Nesu fanas afrikietiškos muzikos. Esu fanas afrikietiškų eksperimentų. Mbongwana Star – grupė iš Kongo, kaip tik ir daranti tokį. Debiutinis albumas From Kinshasa parodo kaip eksperimentiškai toli galima nueiti su tradicine muzika, jos neiškreipiant. Buvusios garsios Kongo grupės Staff Benda Bilili nariai ir airis Doctor L (Liam Fareel) sukūrė funk-rock, rumba, trip-hop, beats, blues ir whateva mišinį, kuris yra nuostabus, nieko panašaus niekada nesu girdėjęs. Man albumo išskirtinumą sudarė muzikos originalumas, kartu sujungtas su kokybiniu aspektu – turbūt suveikė atradimo efektas. Kone kiekvienas kūrinys iš From Kishasa turi savo atskirą išskirtinumą. Tarkim vienas iš lyderiaujančių kūrinių Malukayi, patraukia estetiška, minkšta hungdrum’o stiliaus melodija, energingoji Suzanna – turinti oversized bassline, kuri labai tinkamai įsilieja į visą albumo konceptą, Nganshe – atrodo lyg rumba-rock minmalizmas. Tai albumas, turintis daugybę nepatirtų išgyvenimų, kuriuos verta atrasti.
Girdėjau dar kelis gerus albumus iš: Wolfgang Voigt, Luke Abbot, Legiac, Actress DJ Kicks ir Laurent Garnier. Verta pachekiroutint.
