Vrtx mėnesio albumai: birželis

Dalinuosi penkiais labiausiai įstrigusiais mėnesio albumais.

Conforce

Presentism

Redakcijoje jau kelintus metus liaupsinamas Conforce priaugo šlovinimo sąvoką. Šiųmetinis Presentism –  tiesiog bravo. Boris Bunnik pastaraisiais įrašais vis toliau tolo nuo tiesmuko pirmtako Escapism [2011] su Kinetic Image [2013], tačiau mano nuomone, Presentism – neprilygsta niekas. Šiame albume jaučiamas tik periodinis techno, viskas yra daugiau suorientuota į eksperimentalumą bei ambient paskonį. Jei ne Erased Connections With Past, jis galėtų pretenduoti į beveik geriausią metų albumą. Be minėto silpno kūrinio, čia jaučiamas tolygus vientisumas, kurio pokytį smagu jausti per kūrinius Realtime, Motion Sequence ir baigiant Hydrosphere. Didžioji dauguma kūrinių yra įdomūs savaime (kad ir puikusis Monomorphic), tačiau klausyti visą Presentism paeiliui yra dižiausias vakaro bonusas.

https://www.youtube.com/watch?v=p-hkNI3rcmc

The Orb

Moonbuilding 2703AD

Pamenu, kai pirmą kartą išgirdau apie The Orb, pagalvojau, jog tai yra naujas Orbital albumas. Kol nelindau į detales, niekaip nesupratau kodėl beveik vienodo pavadinimo grupės, kuriančios beveik vienodą muziką iš tos pačios šalies nepasikeičia pavadinimo. Bet tai buvo prieš daugiau nei penkiolika metų. The Orb – liko The Orb, kuria buvo nuo pat pradžių – ambient house kosmonautai, vyresni už mano tėvus. Naujausias albumas pas Kompakt, kur pastaraisiais metais Thomas Felhmann yra įsikūręs, yra nuostabus. Moonbuidling 2703AD sudarytas iš keturių ilgų kūrinių, kuriuose kosmosas nuspalvintas house.  Nepaisant jų ilgumo, kūriniai yra labai dinamiški ir daugiau skamba kaip setas, o ne kaip pavieniai kūriniai. Mano nuomone, tai vienas geresnių albumų po The Dream [2007], turbūt labiausiai man įstrigusio per pastaruosius 10 metų. Šio albumo mano favoritas – Moon Scapes, puikiai tinkantis besiruošiant į festivalius per karštį.

Ricardo Tobar

Collection

Ricardo Tobar, ne kartą minėtas ir numylėtas atlikėjas iš Čilės, išleidžia neišleistų kūrinių kolekciją Collection. Ricardo pastaruosius metus nebuvo priklausomas nuo jokių leiblų įtakos savo skambesiui, jo kolekcijoje Border Community, Traum Schallplaten, Desire ir kiti techno namai. Šiuo metu jo palapinė – Cocoon, kurie paveikė visą albumo nuotaiką daugiau šokine, nei konceptualia linkme. Collection turi tokį skambesį, koks Ricardo buvo kūrybos pradžioje – orientuotą į Detroit ištakas su polifoniniu ambient/experimental judesiu. Collection nesigilina į didžią albumo koncepciją, tačiau to ir nesigina – neveltui ir toks pavadinimas. Favoritai aiškūs: Invierno ir There is Pop, kurie gali tapti ir vasaros roadtripo kūriniais. Gal ir ne vasaros.  

Stephan Bodzin

Powers of Ten

Žmogus, jaučiantis tobulą balansą tarp maroziškumo ir intelektualumo – Stephan Bodzin šį mėnesį pradžiugino naujausiu albumu Powers Of Ten. Paskutinis Stephano pasirodymas albumų rinkoje buvo tik prieš aštuonis metus su Liebe Ist… nuosavam leible Herzblut. Visų nuostabai, naujasis albumas turi 10 gabalų, kurie turi didesnes ar mažesnes galias. Albumą atidaro mėnesio (ar metų?) kūrinys Singularity, kurio Bongas nesugebėjo pagroti mūsų laidoje per LRT Opus, nors buvau jam siuntęs. Puiki albumo pradžia tęsiama su Ix, Sputnik ir Odysee vinimis, kurios smegia bangomis, beplaukiant per visą Powers Of Ten. Visas albumas turi tobulą tempą, kurio ne-per-greitumas sukelia ramybės ir kartu gerą uplifting toną. Lygiai kaip ir pirmtake Liebe Ist… albume galima pajausti širdingų melancholijos viražų – kalbu apie Zulu ar Lila. Nors visas albumas yra visiškai skirtas penktadienio šokiams, man tai yra tobulas albumas keliaujant ir stebint (geriausia debesų) vaizdus pro langą.

Voices From The Lake

Live At MAXXI

Ne paslaptis, kad man labai patinka Voices From The Lake. Man tai vienas iš tobuliausių ambient ir techno muzikos mišinių, kuriuos girdžiu pastaraisiais metais. Labai džiaugiuosi naujausiu albumu-įrašu Live At Maxxi, kuriame techno žodžio nėra. Spėju, jog stiprioji dueto ambient pusė Neel įkalbėjo savo partnerį Donato Dozzy išleisti būtent tokį albumą. Kai galvoju apie ambient albumą, man kyla tokios asociacijos su šiuo žodžiu: kuris ambient? Brian Eno ambient – vienoks, Aphex Twin – kitoks, Taylor Deupree – dar kitoks. Visų ambient yra skirtingi. Tai, ką čia sukūrė Voices From The Lake naujausiame albume – netelpa į pastaruosius rėmus. Ramybės jausmas, perpintas su minimaliais (ne mikroskopiniais) ritmais, kurie jaučiami per skirtingą išreiškimą – šnaresius, kliksus, bosus ir kitus aspektus. Visa tonacija klampi, tačiau šviesi, neslegianti, pailga kylanti ir besibaigianti pozityviuoju Max. Tai puikus albumas, keliantis standartus aukštyn. Ir vėl.

Birželio mėnuo buvo ypatingai derlingas gerais albumais, todėl dar rekomenduoju pasidomėti tais, kurie netilpo į kasmėnesinį topą: Hudson Mohawke, David John Sheppard, Ken Camden, Sally Dige.