Vrtx mėnesio albumai: sausis

Dalinuosi penkiais geriausiai mėnesio albumais. Balsuok už patinkančius albumus ir nieko nelaimėk! 

Surgeon

From Farthest Known Objects

Įdomu, ar Anthony Child šį kartą į savo tūsą pataikė, nes išleido tai tranzo albumą. Ir beje, labai gerą. Po nemažos pertraukos jo portfolio papildė techno based, psychedelic arrangements turintis albumas From Farthest Known Objects. Nepaisant visų technačiškų pavadinimų su skaičiais ir raidėmis („a.. nu tai čia kaip Autechre darė..“), albume yra nemažai dvasios, nors ir viskas ir paremta pakankamai nedideliu kiekiu melodijų ir garsų variacijų kiekiu. Mano mėgstamiausias – z8_GND_5296, (kad ir ką tai bereikštų), primenantis maršo ritmą ir neblogą plerpiančio sintezatoriaus improvizaciją. Albumą pristatantis SXDF-NB1006-2 (nu, jo, durnai čia su tais pavadinimais) neblogai atspindi visą albumo kontekstą – pakankamai lėtas techno su originaliu melodijos pateikimu, kad ir iš vieno sintazatoriaus. Iš esmės tas synto plerpimas kiekviename kūrinyje turi tiesiog skirtingą gain‘ą (ar pavadinkim, toną) ir šiek tiek kitokią ritmiką. Pakankamai kurioziška, tačiau tokiame ribotame garsų spektre galima išgauti neblogo turinio ir albumą pateikti kaip visai originalų.

9/10.

Mikkel Metal

Resemblance

Aš turiu kelis mėgstamiausius gyvenime miksus. Vienas iš jų vadinasi Radio Rothko, susuktas Deadbeat. Ten yra toks gabalas, kuris vadinasi Stephan. Jį sukūrė Mikkel Metal. Šį miksą klausau tik vasarą, kai būna labai karšta. Būtent šis gabalas man sukuria gaivos momentą visoje valandoje ir visuomet asocijuojasi su kažkuo labai lengvo ir vėsaus. Pakankamai senai žiūrinėju kada Mikkel Metal pavarys kažko naujo. Tik šių metų pradžioje jis išbezdėjo albumą Resemblance. Prastas albumas, ypač šitaip ilgai virškinus, bet taip jau yra su tais filosofais (taip, be muzikos jis dar ir rymantis rūpintojėlis).  Pakankamai bukos melodijos, nulis emocijų, o ritmai užtrigę prieš šešis metus, kai nustojo kurti. Nuo katastrofos šį albumą gelbsti du kūriniai – Stronghold ir Quitly Calling, kurie turi parako, nepaisant to, kad yra pakankamai ramūs. Deja Mikkeliui reikės dar pasimankštint, kol pilnu tempu galės grįžti į ringą.

4/10

Roly Porter

Third Law

Roly Porter atradau prieš kurį laiką, kai pradėjau domėtis Kuedo (Jamie Teasdale) reikalais, like 5 years ago. Tuo metu Jamie ir Roly grojo grupėje Vex‘d ir paraleliai pradėjo varyti po vieną. Vienas kiečiau, kitas aštriau. Roly visuomet mėgo kraštutinumus, jo skambesys taiko į stadiją, kuomet tokią muziką geriau klausyti vienam, nes šalia sėdintis žmogus gali tiesiog tavęs nesuprasti. IDM, industrial, modern classical visu greičiu. Ir dar taip, kad trūkstra oro. Kažkiek primena Dryft ar Gridlock. Pirmieji Roly albumai buvo įdomūs, tačiau jų koncepcijai aš pernelyg nepritariau. Ar bent jau jos nesupratau. Third Law – mano nuomone yra brandžiausias jo albumas, subalansuotas maksimaliu sunkumu, tačiau dar turi šiek tiek sąmonės, kad būtų pakankamai paprasta klausyti net ir mažesnę ausį turinčiam klausytojui. Turbūt neveltui šis albumas yra priglaustas po labai rimto leiblo Tri Angle sparnu, suteikiančiam jam daugiau vertės, vien perskaitant ingredientų sąrašą parduotuvėje. Mano mylimiausias kūrinys – In Flight, kuris išskirtinai paveikus klausant per ausines. Smagus nuotykis – kai pirmą kartą išgirdau šį kūrinį, būtent ir klausiau skrisdamas lėktuvu. Susidomėjęs pasižiūrėjau kūrinio pavadinimą, kad paskui galėčiau prisiminti. Nuo to momento šis albumas asocijuojasi su skrydžio rėžimu. Ne lengvomis erdvėmis ar kosmosu, bet būtent ta nesvarumo būsena, kuomet ne viskas yra paprasta. Labai rekomenduoju.

9/10

David Bowie

Blackstar

Liūdniausias albumas sausio mėnesį. Ir šiemet. Dėl to, kad puikus. Dėl to, kad turbūt vienas geriausių išvis šiemet. Niekada nejaučiau tokio apmaudo klausant naujos muzikos. Su kiekviena geresne daina norisi galvoti, kaip viskas gali būti ateity ir kiek dar daug galėjo būti. Deja, Deivido nebėra. Niekada negalvojau, jog tai nutiks. Kažkodėl žmonės, įprasminę bent dalį savo gyvenimo viniluose, man atrodo nemirtingi. Šiam albumui nereikia nuostabių Deivo vizualų, vien faktas, kad jis paliko mus, atriša begalinį vaizduotės vizualą, kuriame kiekvienas klausytojas įsivaizduoja tai, ką nori. Nelengvas albumas tiek muzika, tiek faktais, tačiau nuostabus išgyvenimais. Nesinori daugiau rašyti ta tema, nes pasisakė kone visi. “Look up here. I‘m in heaven.“ Sako jis. Tikiuosi taip ir yra. 

10/10

Alex Smoke

Love Over Will

Aleksas moka išlaikyti wow faktorių tarp kojų. Išleidęs pakankamai trumpą (kiek daugiau nei 30 minučių) albumą jis tęsia savo samprotavimus romantinės eksperimentinės elektronikos erdvėje. Nepaisant agresyvios albumo viršelio išvaizdos, viduje slepiasi tyras bei pažeidžiamas Alexas, klampumu slepiantis savo romantiškumą. Spėjom jį pakalbint iš karto po išleidimo, daugiau info čia. Gaila, tačiau jo live pasirodymas sausį neturėjo nieko bendro su šiuo geru albumu (na gal kažkiek pasirodymo pradžioje). Turbūt pamanė, kad Lietuvoje ne tik šalta, bet ir marozna.

9/10, dėl trumpumo.