Vittoria Fleet, nepaisant to, kad pavadinimas skamba kaip pavardė (arba bent jau apatinių rūbų linija), yra duetas. Allan Shotter ir Giada Zerbo viską pradėjo Londone 2009-ais. Pirmas Kissing Cousins EP [2011] (tik skaitmenoje) suteikė vilčių, kad jiems visai gali sektis. Omenyje buvo turima glicht/idm elektroninę muziką ir švelnius moteriškus vokalus mėgstanti tikslinė auditorija.
Pernai pas n5MD pasirodęs debiutinis albumas Acht LP sustiprino perspektyvas. Nors buvo abstraktesnis, minkštesnis… feministiškesnis?
Dar iki tol duetas spėjo persikelt iš Londono į (nesunku atspėt) Berlyną. Ir štai po metų jie vėl čia.
Prieš kelias savaites pasirodęs naujas darbas Greed LP tik iš viršelio (patys žinot, kokio) primena Autechre. Tačiau skambesys nėra toks ambientiškai išplaukęs. Dabar viskas vokiškai tvarkinga, ritminga, vokiška. Lyg Sasha Ring suprodiusavo. Nuo albumą atidarančios Mother Ocean beveik norisi šokti (sulaukit boso, jis nuo antros minutės ateina į darbą).
Visų 44 minučių nepavyksta išlaikyt tokių groovy, bet Vittoria Fleet ne apie tai. Jie vis dar subtilus kaip ir pirmam albume, tik labiau struktūrizuoti. Kažkuo primena Saschienne albumą Unknown [2012]. Mergaitiška muzika berniokiškose rankose.
Patiks, jei patinka Lilly Allen, Apparat, Lali Puna, Björk ir… Kylie Minogue.
