Jei kam kyla klausimų, tai aš atostogauju (kopyraitas Giunterio). Tačiau į duris pasibeldžia “Pasaka”, toks nedidelis bei jaukus kino teatras, tinkantis snobams, bet subalansuotas visiems kino mylėtojams (info tiems, kurie kosmose), ir sako: Nostra, ar žinai, kad turėsim rimtą premjerinį reikalą greitai – “Virtuvę sielai” (“Soul Kitchen”), Venecijos festivalio čempioną? Aš, atostogas leidžiu naktimis žiūrėdamas visokius susitorentintus filmus, apie kurių atkeliavimą į šalies kino teatrus nė nesvajoju arba kuriuos pramiegojau dėl užimtumo jau praleidau, todėl nežinojau.
Visus Holivudinės produkcijos mėgėjus iš karto turiu nuliūdinti pasakydamas, kad “Virtuvė sielai” gimė Ze Džermansuose. Filmo istorija sukasi apie restoraną, kurį valdo graikų palikuonis. Viskas pasisuka netikėtai, kai į darbą priimamas naujas virėjas. Naujas virėjas – naujas skonis – nauja muzika – nauja nuotaika – nauji gyvenimo posūkiai.
Turkų kilmės vokiečių režisierius Fatihas Akinas specializuojasi paprastose gyvenimiškose istorijose, dramose ir žmonių santykiuose. Žvilgsnis į tai per komedijos prizmę – naujiena šio dar jauno, bet jau pasižymėjusio režisieriaus filmografijoje, kurioje ryškiausiai žinomi yra 2001 m. “Eksperimentas” (“Das Experiment”) ir 2009 m. “Myliu tave, Niujorke” (“New York, I Love You”), kurio vienas segmentų priklauso būtent Fatihui. Rasti F. Akino filmą, kuriame nevaidintų Moritzas Bleibtreu ar Adamas Bousdoukosas, tikimybė kaip užbraukti kampus sekmadienio teleloto. Tačiau tokios draugystės yra savotiškas kokybės garantas. Režisierius žino, ko tikėtis iš aktoriaus, aktorius supranta režisierių iš pusės žodžio. Man antrina Ridley Scottas ir Russellas Crowe.
Ištrauka iš “Myliu tave, Niurjorke”.
Labai retai “Viliotiniuose” užsimenu apie filmo garso takelį. Šįkart tai tiesiog privaloma, nes tokio nuotaikos ir energijos užtaiso senai negirdėjau. “Virtuvė sielai” negali būti be muzikos tai pačiai sielai. Siela – Soul. Šio žanro muzika mus iškart čiumpa į savo glėbį, kuriame glamones paįvairina netikėtai įsisiurbdama country, poprocko, disco ar vokiečių užstalės dainų bučiniais. Neretai su graikiškais prieskoniais. Normaliomis sąlygomis tai nėra tie žanrai, kurie glosto mano ausis, bet puikiai atsimenu, kaip trypiau į taktą žiūrėdamas 2005 m. “Ties jausmų riba” (“Walk the Line”), todėl jau dabar jaučiu “Virtuvės sielai” garso takelio jėgą. Ilgai svarsčiau, ką tokio paserviruoti demonstracijai. Mano ausytėms žinomiausias pasirodė šis tikrai gurmaniškas perliukas.
Filmas “Pasakoje” startuos rugpjūčio 28 dieną. Premjera sutaps su “Kino po žvaigždėmis” sezono uždarymu. Kvepia ne eiline pramoga, ypač, jei vasara sugrįš. Norite ten sudalyvaut? Pasakiečiai – draugiški žmogučiai, todėl uždaryme nori matyti porą suru.lt skaitytojų ir tam reikalui dovanoja du kvietimus.
Taigi, mielieji mūsų skaitytojai beigi komentatoriai, atsakykite į sunkų bei nepaprastai gilių kino istorijos žinių reikalaujantį klausimą ir laimėkite pirmą kvietimą: koks yra pirmasis F. Akino filmas, kuriame vaidino abu trečioje pastraipoje paminėti aktoriai – ir Moritzas Bleibtreu, ir Adamas Bousdoukosas?
Savo atsakymo variantą iki rugpjūčio 25 d. siųskite el. pašto adresu konkursai[et]suru.lt, nurodydami vardą ir pavardę, pridėdami nuotrauką bei telefono numerį.
Paskutiniai du punktai skirti merginoms. Jų įvykdymas, savaime suprantama, ženkliai padidina šansus laimėti kvietimą. Vyr. redaktorius garantuoja burtų skaidrumą, todėl standartinį loterijų punktą, kur tipo “negali dalyvauti giminės, bla bla bla”, iškart išmeta. Giminės pas mus nelaimi. Viską atiduodame draugams. Arba gražioms merginoms.
Norintys antrojo kvietimo rytoj įdėmiai seka suru.lt paskyrą (žiauriai mandras žodis) feisbuke. Abu laimėtojus paskelbsime lygiai už savaitės – rugpjūčio 26 d. Su jai susisieksime ir informuosime kaip bus galima atsiimti savo prizą.
Life is what happens when you’re busy making other plans!
Nostra, reikėjo prašyti dviejų fotkių: en face ir pilnu ūgiu.
Su prierašu „išvaizda – nesvarbi“.
O jei nusidepiliuočiau kojas ir apsirengčiau suknelę ?
Kondicionieriau, žinoma, bandyk, juk vyr. redaktorius pasakė, kad “išvaizda – nesvarbi”. jei ir nelaimėsi, tai pažadame bent jau feisbuke tavo fotkę įpublikuoti.
Sorry-o prie ko čia ta išsiskyrimo scena?
…breezing sorrow to the heart…