„Mylėti reikią tą, kuris šalia“, – Lėjos lūpomis režisierius Andrėjus Kavunas (Андрей Кавун) trumpai ir aiškiai nupiešia filmo siužetą. Keturi tik ką mokyklą pabaigę jaunuoliai, du vaikinai ir dvi merginos, išeina į gyvenimą, kuris atrodo šviesus ir kupinas galimybių. Tačiau tik pakliuvę į įvairiausias meilės peripetijas, patyrę apgaulės skausmą, dievinę bei nekentę, aukoję save ir veidmainiavę jie pagaliau tampa suaugusiais.
Tai filmas jaunimui, nagrinėjantis aktualias temas, nevengiantis švelnios erotikos (papai!), neperkrautas aktoriais-žvaigždėmis. Tikiuosi, kad tai bus atgaiva visiems, norintiems pailsėti nuo panašių amerikietiškų istorijų, kurios dažnai yra mums būna tolimos ir svetimos. Tačiau, kol kaimyninėje šalyje filmo laukiama rugsėjo viduryje, mūsuose apie jį visai nekalbama ir tai greičiausiai reiškia, kad kino teatruose jo nepamatysime. Gaila vienok, nes tas rusiškasis kinas, kuris prasibrauna į mūsų kino platintojų kišenes, 99% atvejų yra labai vienodas: arba bevertė komedija, arba bojevykas „Russia goes Hollywood“ stiliumi.
labiau gaila, kad dar yra vartojančių žodį “vienok”
įrašas apie rusų kina, tai ir vertiniai naudojami atitinkami 🙂