Viliotinis: „Deadline“

Nuo paskutinio įrašo „Viliotinyje“ praėjo daugiau nei dvi savaitės. Jų užteko, kad transendentinėse  erdvėse pajusčiau Jūsų nerimą ir nostalgišką ilgesį. Jausmai, žinokite, abipusiai, juolab, kad dėmesio vertų filmų prisikaupė tiek, jog mano liaunus pečius užgulė teisingo parinkimo atsakomybė. Ji tikrai slegia, tačiau „Deadline“ privertė įtempti visas jėgas ir ją nusipurtyti, nekreipiant dėmesio į niekšingai žemą imdb svetainės reitingą, nes meilė akla. Mano meilė Brittany Murphy ir Thorai Birch. Pirmoji širdin įkrito „Dozėje“ („Spun“, 2002), antroji užsikabino „Skylėje“ („After the Hole“, 2001).

Šių aktorių duetas yra esminė ir bene vienintelė priežastis, dėl kurios „Deadline“ filmas patenka į suru.lt kolektyvo akiratį. Režisierius Seanas McConville’as savo debiutui kažkokių ypatingų scenarinių ar sinematografinių stebuklų nepateikė, prabangių spec. efektų nenaudojo, grįždamas į tuos senus bei gerus siaubo filmus, kuriuose įtampa keliama ne visokiomis baidyklėmis ar skraidančiomis pjaustomų kūnų dalimis, o muzika, apšvietimu bei kuriama atmosfera.

Siužetas trumpai: psichologines problemas besigydanti rašytoja atvyksta į tuščią namą pabaigti naujausio kūrinio ir atsitiktinai randa vaizdo įrašus, nuo kurių „šarabanai“ dar labiau susisuka. Siužetas keliais žodžiais: vienas namuose tu darai ką nori (niūniuoti pagal Dž. Butkutės dainą).

Lietuvą filmas kada nors ateityje pasieks nebent TV kanalų tinkleliuose, todėl nekantriausiems teks naudotis proga, kol LANVA be muilo lenda „Microsoft“ kompanijai į vieną vietą. Na, Jūs mane supratote…