Seniai jau bemačiau tokį netradicinį ir iškirtinį filmą, kaip kad dizainerio Tomo Fordo „Vienišas vyras“. Tas vyras, lyg ir padorus universiteto dėstytojas, vieną rytą supranta, kad niekada negalės susitaikyti su senokai mirusio mylimojo mirtimi ir nusprendžia nusižudyti. Tai – filmas apie paskutinę šio vyro gyvenimo dieną, per kurią jis skaito paskaitą, susitinka su drauge, perka kulkų, bando sutvarkyti visus nebaigtus reikalus ir labai dėmesingai stebi pasaulį. Kritikai liaupsino Colin Firth, čia atlikusį ne ką prastesnį vaidmenį nei garsiojoje „Karaliaus kalboje“, bet mane labiausiai pakerėjo Tomo Fordo idėjos ir meistriškumas, ko nesitikėtum iš naujoko. Jis apgalvoja kiekvieną matomą smulkmeną, išdėlioja kadrus taip, tarsi ne stebėtum pagrindinį veikėją, o žiūrėtum į pasaulį jo akimis, subtiliai pabrėždamas bei nupilkindamas spalvas atspindi dėstytojo nuotaikas ir filmą užpildo linksmų, jautrių, liūdnų, keistų, bet tikrų ir gyvų situacijų gausybe. Paskiros jos lyg ir būtų bereikšmės, bet jų visumą tiesiog išgyveni. Ir nors filmo scenarijus – paprastas ir nesudėtingas, čia sutalpinta labai daug.
10/10
via 3eilutes.lt
Ateičiai prašymas prie visų trailer’ių dar iš kart ir nuorodą į IMDB.
Aišku jei nesunku. Ačiū.
Ateičiai prašymas nepasakoti filmo esmės (turinio) jo dar nemačiusiems. Ačiū.
čia to turinio – mažiau nei filmo treilery, aprašyme ant dėžutės ar bet kur kitur.
Vakar perskaičiau Jūsų apžvalgą. Sudomino. Vakare peržiūrėjau. 10/10. Ačiū už rekomendaciją.