Vidis prašo tylos. Ir vėl.

Kovo 8-tą Vidmantas Čepkauskas (on-že Vidis) džiūgavo, kad vokiečių leidybinė kompanija išleido lietuvišką albumą, kokio dar nebuvo.

Man tai joks albumas. Nes albumas būna tuomet, kai atlikėjas pristato autorinį SAVO kūrybos darbą. Viena pakopa žemiau būna įvairaus plauko greatest hits ir best of „albumai“, kuriuose atlikėjas surenka geriausius (vėl gi) autorinius savo darbus. O Silence Please! – tiesiog kompiliacija.

Bet pradėsiu nuo man patinkančio dalyko. Tai yra viršelis. Minimalistinis ir subtilus. Jame atsispindi Silence Music propaguojama estetika, t.y. monochrome ir apskritimas (rutulys). Šiuo atveju nuotraukoje net galima įžvelgti dramą. Ir barkodas įkomponuotas skoningas, ir silence fontas vietoje. Komplimentai Denisui ir Visvaldui.

Taip, tracklistas (ir jame figūruojantys vardai) – įspūdingas.

01. Markas Palubenka - Kill Me (Few Nolder Remix)
02. Fink - Q&A (Few Nolder Edit)
03. Mario Basanov - Machinarium (Darius Vaikas Remix)
04. Darius Vaikas - White Eights
05. Downtown Party Network - Owls Don't Cry (Vidis Edit)
06. Mario & Vidis - Warung
07. Jazzanova - I Human (Mario & Vidis Dub Redo)
08. Downtown Party Network - Crazy Cow Bell (Vidis Edit)
09. Richard Davis - Self Destruct (Mario & Vidis Redo - Vidis Extended Edit)
10. Pompeya - Power (Mario Basanov Remix - Vidis Percussive Edit)
11. Mario & Vidis ft. Barbarossa - Re: Stacks (dOP Remix)
12. Few Nolder - Private Drive (Vidis Edit)
13. Ernesto vs Mario & Vidis - Care (Darius Vaikas Dub Remix)
14. Mario & Vidis ft. Barbarossa - When Doves Cry
15. mmpsuf - The Sailors (Darius Vaikas Remix - Open Sea Edit)

Vidžio nuopelnas tas, kad juos čia atrinko. Aišku, malonus sutapimas, kad daugelis atlikėjų (jei ne tarp pagrindinių, tai bent remiksuotojų tarpe) – lietuviai. Tokiu būdu, matyt, reprezentuojama Vilniaus house scena. Aišku, malonu, kad tarp mūsiškių įsipainioja tokie monstrai kaip dOP, Fink, Jazzanova ar Pompeya. Kitas malonus sutapimas, kad (beveik) visi gabalai čia – iki šiol nepublikuoti.
Ir, kas be ko, Vidis nepriekaištingai (be arklių) suvedė takelius.

Bet jau kokio nuobodumo gavosi šitas blynas… Nenoriu net keiktis.

Vienintelis akivaizdus highlight’as jame – naujas Mario ir Vidžio gabalas Brazilų klubo garbei (geras mūvas).

 
Bet ir jį pasidėjus po padidinamuoju stiklu ausį rėžia buka trijų natų boso linija. Nusirista praktiškai iki „genialaus“ Metal On Metal gabalo Bastard žemumų. Laimei ties 3:12 atžyma atsiranda tas švelnesnis momentas. Jis, nors ir kontrastuoja su erzinančiu bosu, išgelbėja gabalą (po 10-to karto netgi pradeda kažkiek patikt).

Be šio spindulėlio 75 minučių DJ mixe yra 2 (du) gabalai, kurie man patinka. Pirmas ir paskutinis. Visa kita verčia mane žiovauti. Kartais net klausiu gydytojo, ar taip atsitinka dėl to, kad house muzika man – nuobodi? Tie patys boso tembrai, tie patys cykai, tie patys pliaukštelėjimai, tie patys pompos garsai (iš žymaus Test)… Taip, tai, tipo, parodo leiblo veidą, vientisumą, it’s all about Vilnius house…

Bet kai girdžiu tai šokių aikštelėje, man ne tai, kad kojos nejuda. Jos nori išsitiesti. Namie. Ant lovos. Ir jūs dar man pasakykit, kad Prosumer @ Opium, buvo geriausi šokiai šiemet…

O dar prisiminiau, kad be šio mikso namie turiu dar penkis, ant kurių yra užrašas Vidis. Spėkit, kuo jie skiriasi?

Taip, viršeliais. Nes juk kiekvienas iš šių miksų – unikalus, nepakartojamas ir savotiškas. Nes juk visi jie pristatinėjo tik išskirtinai lietuviškus ir ekskliuzivynius gabalus (išskyrus Sobieski ir Opium III miksus). Čia kaip tam posaky: „prisimink, kad esi unikalus – kaip ir visi kiti“.