Avulsed jau pjovė pirmus savo programos akordus, o prie Didžiosios Velnio Akmens‘2013 scenos buvo ne daugiau kaip 50 žmonių. Kas per šikna? Kur plaukuočiai? Kaip daugumai gali būti neįdomi sultinga, jau 20 metų brandinama mėsa iš Ispanijos? Viskas paprasta. Nemetalistų į VA susirenka vis daugiau.
Pagrindiniai headlineriai Enslaved iš pirmo žvilgsnio buvo nusiteikę labai pozityviai, pasiryžę bendrauti ir groti ilgiau nei numatyta. Bet atsitrenkę į publikos abejingumą ir pasyvumą, nutarė pabaigti viską kuo greičiau, scenoje išsilaikė vos keliomis minutėm ilgiau nei valandą. Klausimas “Ar jūs prisimenate mūsų albumą Monumension?” atsitrenkė į tylos sieną, o vieno iš didžiausių hitų As Fire Swept Clean The Earth paskelbimas sulaukė vos kelių džiaugsmo ir pritarimo šūksnių.
Kitas pavyzdys – Shining. Triukšmo prieš jį N.Kvarfortho & co pasirodymą buvo daug. Kalbėta bei rašyta apie 35 litrus galvijų kraujo, kuriuos neva muzikantai užsisakė savo šokiruojančiam performansui. Prieš jį ant scenos netgi pasirodė vienas iš organizatorių ir perspėjo, kad vaikams geriau nežiūrėt ir neklausyt. Ufff. Šokiruoti galėjo nebent tai, kad vietoj laukiamo suicidal black metal spektaklio Shining pasiūlė kokį tai blues rocką su tolimais ekstremalios muzikos atgarsiais, o N.Kvarforthas tik žaibavo akimis, spjaudėsi žodžiais bei šlovino savo gitaristų sugebėjimus. “Led Zeppelin is much better than Dark Funeral”, – dėstė jis.
Publika, gerai susipažinusi su visa švedų kūryba kėlė antakius ir klausė: “Kas tai buvo, subtilus trolinimas ar beribis povarpizmas?” Buvo ir priešingų nuomonių. “Matėt, ką gitaristai išdarinėjo, kokius solo pjaustė, wow?!” Matėm, matėm tuos du Santanas ir pasakyti norisi štai ką: toli gražu ne muzikantų virtuoziškumas savo laiku išskyrė Shining iš skandinaviško black metal srauto, o atmosfera ir lyderio charizma – tai, kuo grupė nokautavo žiūrovus prieš keletą metų Vilniuje, kai kraujas liejosi laisvai. Daugelis VA’2013 lankytojų nei tą matė, nei apskritai žinojo, kad švedai Lietuvoje ne pirmą kartą.
Akivaizdu, kad norint gauti šimtą procentų iš mėgstamos metalo grupės pasirodymo, neverta dėti daug vilčių į festivalį. Geriau rinktis paprastą turo koncertą. Jame turėtų būti ženkliai mažiau atsitiktinių žmonių, kokybiškesnis garsas ir betarpiškas bendravimas. Bet ankstesniais metais Dainuvos slėnyje reguliariai nutikdavo puikių “koncertų festivalio rėmuose”, o šiemet bent jau pagrindinėje scenoje neatsirado, ką išskirti. Ir ne dėl to, kad grupių pasirodymai tapo viską į krūvą verčiančiu konvejeriu. To VA kaip tik pavyksta išvengti, skirtingai nuo kokio Brutal Assaulto, kurio formatas primena olimpiečių paradą. O todėl, kad konkretūs artistai Didžiojoje scenoje neturėjo pakankamai gausios juos gerai žinančios ir mėgstančios auditorijos.
Viena vertus metalo sudėtis nežibėjo. “Enslaved matyti Vilniuje, Shining taip pat, o vien dėl Vomitory važiuoti į tą lietų neverta”, – tokiais argumentais vadovavosi ne vienas pažįstamas metalurgas. Kita vertus VA auditorija plečiasi. Ne absoliutaus masto prasme, žmonių šiemet buvo panašiai, kaip ir pernai, o įvairiaplaukiškumo. Organizatorių sąmoningas akcentas į Rytų (daugiausiai roko) sceną procesą paspartino, prie jos neretai buriavosi daugiau žmonių, nei prie Didžiosios (Vakarų), nes plačios publikos ausims visoks stoneris tiesiog lengviau suvirškinamas. Tendencija tokia, kad jau greit galima bus apkeisti scenas vietomis. Ne veltui gi oficialioje festivalio svetainėje parašyta: “šiuolaikinio roko ir metalo muzikos festivalis”. Būtent tokia tvarka, metalas tapo tarsi priedu. O gal ir gerai būtų? Jauki Rytų scena, regis, lengviau įgarsinama, ir joje Avulsed ar kitas garsui reiklus metalas tikrai suskambėtų sodriau.
OpenAir festivalis Velnio Akmuo‘2013, Anykščiai, Dainuvos slėnis, 2013 07 11-14
Kaina: 60 – 120 lt (už kiekvieno motoro pasirodymą festivalio teritorijoje – papildomai).
Vieta: 10/10. Dainuvos slėnis nė kiek nesuprastėjo.
Oras: 7/10. Lijo daug, kartais gana stipriai. Bet didesnių parkių vanduo nekėlė.
Maistas: 7/10. Akivaizdu, kad šiai sferai buvo skirta daug dėmesio. Pavyko nušauti du zuikius: pasirinkimas buvo gana prabangus ir eilių nebuvo. Bet kokybės/kainos santykis pagrindiniuose taškuose sušlubavo. Bulvytės – 6 lt, vienas šaltas balandėlis – 7 lt, daržovių kebabas (su 2 gramais vištienos) – 10 lt, galima ir daugiau pateikti nedžiuginančių pavyzdžių. O ir reguliarius pardavėjų bandymus duoti per mažai grąžos, deja, tenka patvirtinti.
Gėrimai: 7/10. Ant upės kranto išdigo vietinis bariukas, kuriame maišė nesudėtingus kokteiliukus. Pvz., atsuktuvus. Pagerėjo ir alaus pasiūla: greta įprasto Tauro (6 lt/ 0.5 l) atsirado tamsus Krušovice (7 lt/ 0.5 l) bei Vilkmergės produkcija. Kai kainos tokios, norisi atitinkamą kokybę gauti, bet čekų gardėsio pilstytojai nuolat siutino kišdami puspilnius bokalus, o Vilkmergė pasak ragavusių buvo gerokai rūgtelėjusi. Klausimas: ar padidinti kokiu dvacoku bilieto kainą, tačiau leisti vežtis į festivalį BET KOKIUS gėrimus nestiklinėje taroje, būtų labai utopinė idėja? Aritmetika paprasta: pakaktų išgerti vos penkias Krušovice skarbonkes, kad atsipirktų papildomos išlaidos bilietui. Visiškai nevartojantys būtų nuskriausti, bet tokių gi mažai.
Merchandise‘as: 8/10. Festivalio dalyvių atributikos kioske dominavo roko scenos atstovų produkcija, buvo ką pasirinkti, smarkiai susižavėjus vienais ar kitais. Visai šaunūs pasirodė VA marškinėliai, bet įsigyt ranka taip ir nekilo. Netuščiomis grįžta tik dėl latvių palapinėje aptikto Gorefest Rise to Ruin limituoto digipacko už dvacoką. Ne į temą, bet geras dylas.
Garsas: 6/10. Didžiojoj scenoj beveik viskas buvo blogai. Pvz., Avulsed labai trūko masės, o juk tai yra vienas iš svarbiausių ispanų kozirių. Per Shining nesigirdėjo boso, tarsi pamiršo pajungt. Per Enslaved jis irgi kažkur nuolat skendo. Kita vertus Rytų scenoje beveik visi skambėjo puikiai. Tik kartais ten grojusius ramesnius kolektyvus permušdavo netoliese įkurta Metaloklinika su savo kriokimais.
Org. klausimai: 9/10. Gal keli papildomi tualetai nepakenktų, bet šiaip buvo komfortabilu. Beveik niekas nevėlavo, apsauga dirbo nepastebimai, didesnių liaudies spūsčių niekur pastebėti neteko.
Gražios merginos: buvo tokių bombų, kad kilo klausimas, ar į tą slėnį pataikė.
Ketvirtadienis: kaip ir pernai, festivalis prasidėjo ketvirtadienį. Specialus agentas Rui Kostra nieko ypatingo neužfiksavo, džiugiai išskyrė tik debiutantus Nyksta. Keista, kad nepaminėjo kitų lietuvių Los Turbos, sprendžiant iš video medžiagos, linksmai pavarė.
Tvarkaraštis: programa buvo sudaryta kaip niekad logiškai ir vykusiai. Ir pamatyti galima buvo beveik viską (norui esant) ir jėgų headlineriams išsaugoti.
Monotonija: antros švedų death metal lygos meistrų Vomitory valandos trukmės programa skambėjo kaip vienas gabalas. Moshinimui tiko.
Lithuanian vodka: geografiškai adaptuodami legendinį Kоррозия Mеталла gabalą nusišypsoti privertė norvegų blackeriai Koldbrann. Vokalistas per jį šiek tiek dalindamasis su kolegomis, beveik ištuštino Strumbro Auksinės butelį. Turėjo teisę atsipalaiduoti, nes Didžiojoje scenoje kolektyvas tapo kone vieninteliu atradimu.
Grutle: vienam iš Enslaved lyderių Grutle Kjellsonui nesisekė su geografija. Iš pradžių jis parteryje įžiūrėjo nebūtą Rusijos vėliavą. Vėliau sąmojingai pareiškė “We are Enslaved from Lithuania”, bet pristatydamas kolektyvo muzikantus pridėjo tik po “s”, latviškai. Nejaukiai jautėsi vienok.
Barzdos: rokeriai Kadavar realybėje ne tokie jau ir barzdilos, visaip apaugęs tik būgnininkas. Atidirbo energingai.
Naturprodukt: Avulsed ir viso ispanų metalo dvasia Dave Rotten (David Sanchez Gonzalez) niekada nenaudoja vokalo efektų. Tai bent gerklė.
Sinchronas: rumunai Taine turėjo įdomių vaizdų. Gyvi muzikantai – scenoje, įrašyti – projekcijose. Derino ilgai, bet sinchroną pavyko išgauti tobulą.
Galvūzai: Truputį pasikeitusios sudėties Culture Bit triumfavo antrus metus iš eilės. Sveikinimai priimami tiesiog čia.
Fuck the system: MC Growlui reikia naujo reglamento. A tai išeina žmogus kriokt, nepatinka jam siūlomas black metal rockabilly stilius, meta mikrofoną, nulipa, bet… laimi publikos balsavimą ir eina į kitą etapą. Žiūrovams juk smagu pažvengti iš sistemos.
Krutink klubą: buvo kur, paplūdimy – tinklinis, pievoje prie Metaloklinikos – fudbalas.
Hypocrisy: ne visi žino, kad šių metų VA galėjo atsidurti švedų death metal legenda Hypocrisy. Neišdegė. Užtat P.Tatgreną ir jo kapelą pavyko prisikviesti koncertui į Vilnių (2013-09-17). Su gautu festivalyje kuponu bilietas kainuos tik 60 lt.
Mįslė: Kas nutiko 35 litrams kraujo?
Bendrai: 8/10. Metalo dozė šįkart buvo silpna, bet smagu tai, kad VA visada yra ką veikti ir be muzikos.
Nuotraukos: Aurelijaus Alekseriaus ir Sigito Vėlyvio
