Tobias Freund jau virš 30 metų dirba su garsu. Nuo devintojo praeito amžiaus dešimtmečio jis dirbo studijos garso inžinieriumi (su grupėm nuo Milli Vanilli iki Aerea Negrot, Heartthrob, Elle Allien, Nina Kravitz). Prisidengdamas įvairiais pseudonimais įrašinėjo ir pats. Tiek solo (Pink Elln, Zoon, Phobia, Metazone), tiek įvairių grupių sudėtyje (NSI, Sieg über die Sonne, Odd Machine (kartu su Ricardo Villalobosu ir Atom™)). Tobiaso devizas visuomet buvo non standard is the standard. Ko gero iš čia ir kilo jo leiblo Non Standard Productions pavadinimas.
Pirmą vokiečio solo albumą Leaning Over Backwards [2011] po tobias. slapyvardžiu kažkas taikliai apibūdino terminu „povandeninis techno“.
Kovo 31 dieną išleidžiama antra tobias. plokštelė A Series of Shocks.
Ji lygiai taip pat sėkmingai galėtų būti užvadinta Underwater Techno part two.
Plokštelė yra labai vientisa (skirtingai nei Maxo Cooperio žmogus). Čia viskas yra nuoseklu ir veiksmas vyksta taip lėtai, jog susidaro įspūdis, kad nieko nevyksta. Jei išimtume perkusijas – gautųsi neblogas ambient albumas.
Štai pvz. mano mėgstamiausias albumo gabalas Heartbeat progresuoja labai lėtai, bet nuo to jis ne mažiau puikus.
Panašiai skamba visas valandos trukmės albumas. Jame jauties lyg plaukiotum akvariume. Supa jaukus klaustrofobijos jausmas. Išgirdę Curson Item Only gal ne galėsite paglostyti delfinus (kažkuo primena 20 metų senumo hitą Waterfall). Tokia savanoriška izoliacija yra artimesnė pasivaikščiojimui gamtoje nei priverstinei tremčiai.
Turiu nuliūdinti tradicinį Ostgut Ton leiblo skambesį mėgstančius gėjukus. Trypti pagal šią muziką Berghain klube nelabai tiks. Vienintelis tūpas numeris čia – He Said. Ir tas per silpnas.
Albumas kur kas labiau tinkamas ausinėms. Ir man smagu stebėti pavasarėjančias Vilniaus gatves skambant tokiam fonui.
Darbe jis irgi netrukdys.
