Galiu užsitraukti fantastikos mėgėjų pyktį, tačiau mano nuomone antroji „Tranformerių“ dalis „Transformeriai: nugalėtųjų kerštas“ (“Transformers: Revenge of the Fallen“) yra iš tos dalies filmų, kurių tęsinys yra prastesnis už pirmtaką. Nepagalvokite, kad aš šį naujausią režisieriaus Michaelio Bay’aus darbą maišau su žemėmis. Ne, taip tikrai nėra: filmas žiūrisi lengvai, vaizdas kokybiškas, kompiuteriniai efektai verti dėmesio, siužetas suprantamas net trimečiui. Tačiau, kaip tame anekdote apie Knysliuką, „nedžiugina“.
Atsimenu „Iksmenų“ sagą ar „Žmogaus voro“ trilogiją (kol kas), ir bandau surasti priežastį, kodėl nelimpa „Transformerių“ tęsinys. Galima įtarinėti vaikystę, kur niekada nebuvau nei šių žaislų, nei animacinio serialo mėgėju, tačiau tais laikais, kai buvau jaunas ir gražus, apie mutantus iksmenus ar žmogvorį išvis nieko nežinojau.
Didžiausius kaltinimus priskirčiau siužetui. Žinoma, turint gėrio ir blogio puses, nieko kito, apart kovos ir nesugalvosi. Atsiminkime tokį M. Bay’aus filmą kaip „Armagedonas“ (“Armageddon“), kuris vizualiai atrodė puikiai, ką įrodo ir „Oskarų” nominacijos, tačiau scenarijus buvo paprastas kaip dvi kapeikos. Abi „Transformerių“ dalys irgi pasižymėjo aukšto lygio specialiaisiais efektais. Todėl tikėtina, kad fantastikos žanre būtent jie yra stiprioji režisieriaus pusė.
Kadangi filmo pabaiga paliko aiškią užuominą, kad sulauksime ir trečiosios istorijos dalies, norėčiau, kad kino studija pabandytų į autobotų (gerųjų ateivių) ir deseptikonių (blogiečių) dvikovą pažiūrėti kito režisieriaus akimis.
Tuo tarpu, spėkite, kur žiūrėjo suru.lt kolektyvo akys.
Isabelei Lucas tai buvo pirmasis pasirodymas didžiajame ekrane. Pripažinkime, toks merginos, iki tol vaidinusios tik seriale „Be namų negerai“ (“Home and Away“), debiutas, nors ir nedidelis, patenkant tiesiai į pasaulinio populiarumo blockbuster’į – stulbinantis.
„Nebloga tačka su gerom tabletėm“. Įdomu, kaip realiai į ją tilptų filmo metu susėdę 4 žmonės.
Shia LaBeoufas vėl dėmesio centre. Tarsi kitaip ir galėtų būti filmuose, prie kurių nagus prikiša jo didenybė Holivudo princas (jei ne karalius) Stevenas Spielbergas. Centre tai centre – ką daugiau pasakyti apie vaidmenis fantastiniuose filmuose, kuriuose svarbiausia mokėti nutaisyti išsigandusią veido mimiką, gerai atrodyti sveiko kailio išnešimo scenose? Žodžiu, laukiu „Myliu tave, Niujorke“ (“New York, I Love You“), kurio viename iš epizodų tikiuosi pamatyti, už ką Shia taip mėgstamas.
Nostros įvertinimas – 5 /10. Iš esmės viską pasakiau pirmoje pastraipoje. Lyginant su dar kino teatruose tebesisukančiu “Terminatoriumi: išsigelbėjimu”, pastarasis turi kažkokį kabliuką, neleidžiantį pabėgti norui filmą ateityje, nors ir tolimoje, pažiūrėti dar kartą. „Transformeriai: nugalėtųjų kerštas“ to, deja, neturi. Aišku, pramoga, žiurint filmą kino teatre, kupiname puikios kompiuterinės grafikos ir specialiųjų efektų, garantuota, laikas neprailgsta, tačiau iš kino salės išeiti norisi gavus bent kažkokių minčių apmastymams. Būtent dėl jų aš einu į filmą.
