The Witch: realiai baisus filmas

Siaubo filmų nemėgau niekados. Nei kai futbolo treneriukas mus mažus nusivedė į Minsko kinoteatrą parodyti Baubo (rus. Вий), nei kai su kambarioku pažiūrėję Skambutį (ang. The Ring) bijojom nueiti į tūliką nusimyžt.

Man nepatinka ta įtampos ir diskomforto atmosfera, kuri užvaldo seanso metu ir lieka dar ilgai po jo. Gyvenime ir be to netrūksta streso. O blogiausia, kai siaubiakas būna tiesiog durnas ir „įtampa“ jame sudaroma žiūrovui prieš akis staiga atkišus negyvą pelę. The Witch – ne iš tų.

Nežinau, kaip atsitiko, kad užsimaniau pažiūrėt šitą filmą. Bet jau nuo pat pradžių (vizualinis apipavidalinimas, nuotraukos, miškai panašūs į lietuviškus…) jaučiau, kad šis filmas – kitoks.

Jis yra apie vieną dievobaimingą šeimą gyvenusią XVII amžiuje Naujojoje Anglijoje.

Dar yra svarbus veikėjas ožys. Jo vardas – Black Phillip.

Vietinė bendruomenė ištremia šeimą iš miestelio. „Arogantiškas“ tėvas su žmona, penkiais vaikais ir visu ūkiu įsikuria miško pakraštyje ir atrodytų, kad jiems sekasi neblogai… Kol paslaptingomis aplinkybėmis nedingsta jaunėlis Semas (ne spoileris, nes ir taip aišku iš teilerio). Nuo to laiko jiems nesiseka su derliumi ir šeimoje įsivyrauja nesantaika.

Filmas mažabiudžetis, bet šitoks jis man patinka dar labiau. Nes dėl ankštumo ir klaustrofobiškumo jis tampa dar tikresnis. Čia nėra tų kvailų gąsdinimų ir apskritai jis panašus į paprastą filmą (dramą, biografiją ar whateva). Kaip tik dėl šios priežasties jis tampa dar baisesnis. Slogi atmosfera čia kuriama palaipsniui. Kubrikas neišvengiamai paminėtinas kaip įtakos šaltinis (ir ne tik dėl dvynių).

Toks vienas Steponas štai kaip atsiliepė apie filmą:

Man patinka absoliučiai viskas šioje juostoje: nuo minimalistinio setup’o iki taiklių personažų, juos vaidinančių aktorių ir garso takelio. Garso takelis ypač. Jį drąsiai rekomenduoju bet kuriam neo-classical muzikos gerbėjui (net nebūtinai mačiusiam filmą). Soundtracką kūręs Mark Korven prisipažino, kad smarkai „išnaudojo“ (abjuzino) violončelę.

Neabejoju, kad filmas atsidurs mano 2016 metų filmų top dešimtuke. Dukrą Thomasin suvaidinusią Anya Taylor-Joy asmeniškai nominuoju Gaubliui, Oskarui ir dar kam nors. Juodąjį Filipą taip pat.