Paulius Ilius
Alcest
Shelter
Prophecy Productions
Tyros shoegaze pievos su prancūzišku twistu. Subtiliai transliuojamos Sigur Ros ir Slowdive įtakos.
Maria Minerva
Histrionic
Not Not Fun
Šį estė neišeina iš savo avant/hazy pop komforto zonos, bet toliau šlifuoja melodiką ir skambesį. Ir tai veikia vis efektyviau su kiekvienu relyzu.
A Sunny Day in Glasgow
Sea When Absent
Lefse Records
Garso sienų tekstūrų pynės ir beveik bubblegum pop melodika. Saldi melancholija sumišusi su trykštančiu džiaugsmu.
Obšrr
Nustebusiam nebūti
Self released
Išblukusiuose TV kadruose ir sepijos tonuose pasimetę prisiminimai, rudens hontologija subtilaus lo-fi/cold pop pavidale.
Inga Copeland
Because I’m Worth It
Self released
Urbanistinio ir neonu persunkto nerimo veidrodis. Inga žonliruoja nenusakomomis stilistinėmis formomis ir sukonstruoja neurotinio futūrizmo persunktą grynuolį.
The War on Drugs
Lost in the Dream
Secretly Canadian
The War on Drugs žaviai apjungė Leonard Cohen lyrizmą, The Church melodiką su dream pop jusenomis bei sumeistravo labai asmenišką bei nuoširdų albumą.
Dean Blunt
Black Metal
Rough Trade
Nenuspėjamas klaidžiojimas dream pop koliažuose, akustinėse dermėse, tamsaus dub struktūrose.
Amen Dunes
Love
Sacred Bones
Love estetiką nuostabiai atliepia albumo viršelis. Jų garsas grynas lyg ežeras vasaros prieblandoje, pušų šlamesys, sąmanų šnabždėjimas. Brandi jaunystės reminiscencija su stipria energetika.
HTRK
Psychic 9-5 Club
Ghostly International
Nugludintas garsas labiau išryškino emocinę HTRK tekstūrą. Nors 9-5 Club turi gerokai šviesesnę garsinę paletę, jos kontrastavimas su lyrika bei albumo jusenomis kartais tik dar sustiprina urbanistinio nerimo efektą.
Bohren and der Club of Gore
Piano Nights
PIAS
Bohrenai čia tapo tyla ir pianino lašais. Atsargiai, elegantiškai, rafinuotai. Lyg lėtas valsas gatvės žibinto nutviekstoje tamsioje menėje prieš prieblandą.
Jane Weaver
The Silver Globe
Bird Records / Finders Keepers Records
Šiame albume atsiskleidžia labai elegantiški britiškos psichodelikos ir folko tonai, einantys šalia garsinių Stereolab kraut pop motorikos aidų. Tai – tikrai britiškas nuostabaus ir išgryninto pop albumas.
Grouper
Ruins
Kranky
Tai – labai „nuogas“ ir asmeniškas Liz Harris išsipasakojimas. Čia jie nebesislepia po daugiasluoksniai reverbais, o savo melodikos tekstūrą sukoncentruoja į pianino skambesį, taip ją išgrynindama.
F.E. Denning
Cities of Light
Posh Isolation
Naktinis miestas – tai šaltas šviesų tinklas, kuriame pinasi skirtingi emociniai naratyvai. Veidai paskesta neone, palikdami neaiškius pėdsakus mūsų pasąmonėje. Psichogeografinis ekskursas į žibintuose skendinčią naktį.
Andy Stott
Faith in Strangers
Modern Love
Jei Luxury Problems buvo Andy pop albumas, Faith in Strangers paimdamas tą patį paterną atskleidžia gerokai tamsesnius klodus. Jei Cocteau Twins garsą būtų formavę pramoniniai Mančesterio landšaftai, jie skambėtų taip.
Current 93
I am the Last of all the Field that Fell: a Channel
The Spheres
Labai sudėtingas albumas, kuris turbūt nušvis dar kitokiomis spalvomis, perklausius jį po kelių metų. Tibetas toliau tęsia dvasines keliones bei puikiai komunikuoja jas garsais ir poezija.
Ensemble Economique
Melt Into Nothing
Denovali Records
Šio Brian Pyle projekto posūkis į eksperimentines drone/dream pop lankas yra vienas geriausių dalykų, nutikusių muzikoje pastaruoju metu. Melt Into Nothing – eilinis šedevras, kuriame Brianas atsiskleidžia ne tik kaip garsinių peizažų kūrėjas, bet ir kaip lyrikas.
Carl Turney, Brian Campbell, Tommy Perman and Rob St. John
Chthonic Cities
Folklore Tapes
Grupės Clinic nariai, garso menininkas Tommy Perman bei folk atlikėjas Rob St. John apjungia jėgas šiai interdisciplininei psichogeografinei studijai. Tai garsinės klajonės po Liverpulio ir Edinburgo nematomas ašis – Water of Leith upę bei Viljamsono tunelius. Tai – muzikinis miesto erdvės naratyvas, besiskleidžiantis field recordings, folk, psych ar ambient pavidalais.
Dalhous
Will to be Well
Blackest Ever Black
Škotijos viršukalnės, futurizmas, meilė, ramybė, psichoterapija, skaidrumas… Tai – tik keletas šio šedevro tematinių gijų. Tai – gydanti muzika, garsinė oazė, pozityvumo paieškos.
Lust for Youth
International
Sacred Bones
Šie danų berniukai sugebėjo savo šaltą, šiurkščiai emocingą bei melancholišką coldwave/synth garsą įvilkti į sterilų pop rūbą. Tačiau pasinaudodami pastarojo privalumais, jie tik sustiprino savo emocinį pradą. International – tikrai ne mažiau tamsus nei visi kiti LFY darbai. Pop šaltis čia pasireiškia kaip modernaus nestabilumo simbolis. Tai – muzika išreikštos bemiegių naktų, baltų oro uostų foje, tviskančių miestų bei lekiančių laiko juostų sukeltoms neurozės ir, aišku, jausmai, ilgesys. Trikdantis skaidrumas.
Marissa Nadler
July
Sacred Bones
Visgi labai sunku atsispirti Hope Sandoval gaivališka elegancija, americana polėkiu bei barokine melancholija dvelkiančiam garsui. Albume Marissa kuria savo sodrų pasaulį, kuris yra labai artimas, kurį lengva išjausti ir prisijaukinti. Kiekvienas istorija čia nuostabiai rezonuoja su pinamomis garsinėmis gijomis. Čia telpa tiek liepos skaidrumas, tiek prasidedančio gruodžio introspekcija ir romantika.
Pas visus yra Andy Stott seiles (Faith In Strangers), bet nei pas viena nera Millie and Andrea “Drop the Vowels”. Tipo ka, shudinas?
Tai, kad kažkurio albumo nėra tope, dar nereiškia, kad tas albumas blogas. https://www.suru.lt/millie-ir-andrea-meta-balses/
Tiesiog, gal yra geresnių?
https://www.suru.lt/millie-ir-andrea-meta-balses/
Is cia as apie sita albuma ir suzinojau. Keista, kad nera nei pas viena topuose. Pas tave net nebuvo simtuke, Bongai.
nepasakyciau, jog siemet, labai jau top’iniai metai.
Gal ir nelabai.
Kas tavo favoritai šiemet, 4r?
Visumoje, maestrai ir maestros siemet paleido albumus tokius ± track’inius, albumai laikesi ant leiblu promintu track’u: aphex’as, ben frost, fennesz, grouper ir t.t. Man naujiena siemet buvo HTRK, iki Psychic 9-5 Club nezinojau apie ju egzistavima (ilgai kilpinosi grotuve keli ju kuriniai). Vladislav Delay Visa nepretenzingai klausesi, kita vertus jo ripatti produkcija buvo soso. Some Truths Bliss Abyss, gan sviezias, idomesnis ausiniu relyzas. Deaf Center su klasikiniu ambiento singlu ir side projektu Otto A. Totland patiko. Alessandro Cortini – Sonno sukosi. Nedziugina siemet Type records, ilgai buves favoritu siemet galima sakyti nieko neisrelyzino. Tuo tarpu nudziugino SND permasterinti ir isnaujo perleisti albumai, naujai suskambejo ( bet cia kogero veikia Mille Plateaux nostalgija). Apibendrinant, 2013 metai buvo stipresni.