„The Road“ žino ir matė dauguma. „Stake Land“ tuo pasigirti negali. Bet jis, be jokių pagyrų, yra toks filmas, kokiu norėjo būti bet kuris kitas, pasakojantis apie postapokaliptinį pasaulį ir po jį klaidžiojančius keliautojus. Įskaitant ir tą patį „The Road“, žiūrovą nugramzdinusį ašarų upėse. Kelio filme svarbiausia – herojų asmenybės ir juos supančio pasaulio atspindys. „The Road“ to siekė ašaromis, o „Stake Land“ – besididžiuodamas stipriomis asmenybėmis ir neįtikėtinai įtikinamu pasauliu. Jis gyvas, tikras ir organiškas, kupinas savo reikalais traukiančių praeivių, išgyventi bandančių bendruomenių, barų, tapusių saugumo oazėmis, ir religinių sektų, besinaudojančių žmonių baimėmis. Tarp viso to laviruoti bando vaikis Martinas ir jį globojantis paslaptingasis Ponas, kurie keliauja link gandais apipinto Naujojo Edeno. Jie – rimti vyrai. Įtikinami, kitaip nei visi holivudiniai superherojai ar jausmingieji patriotai. Jie supranta, kad jausmai kelionėje nepadės, bet kokiu būdu ruošiasi išgyventi ir katalikišką moralę sau leidžia tik kaip retą prabangą. Dėl to tiesmuko buitiškumo ir supančio pasaulio žiaurumo šią kelionę išgyvensite taip, lyg būtumėt keliavę patys – ir filmo balo nenumuš nei silpnesnis siužetas, nei mažesnis biudžetas.
9/10
via 3eilutes.lt
Come on, “The Road” į pievas neklaidžiojo kaip šitas filmas vietomis (ir gan dažnai) 🙂 Bet kokiu atveju, tikrai dėmesio vertas filmas
Na, the road šitam, mano subjektyvia nuomone, nusileidžia ir atmosfera, ir detalių/aplinkos išbaigtumu, ir charakteriais, o pranoksta tik perdėtu holivudiniu dramatizavimu ir jausmingumu.
čia buvo tų nučiuožimų šalin siužete, neneigiu, bet visa kita juos man tikrai atpirko 🙂
Turi nereikalingu vietu, bet vertas demesio filmas.
Road 2 : Stake Land 1 😛
p. Audrius, atsargiau su palyginimais. Truputį skirtingo kalibro filmai priešpastatomi. Sorry, bet vampyrai liks vampyrais, kad ir kaip realistiškai parodyti. Jie nekelia natūralaus siaubo, sklandančio “The Road”, kur iš viso kaip ir nėra per daug žudynių ir kraujo. Gal subjektyvu, bet vampyras kine daugiau mažiau visada kelia šypseną…
Dėl charakterių stiprybės ir holivudinio verkšlenimo… “Stake Land” šiame fronte pakankamai skylėtas ir snarglėtas.
Ačiū, kad perspėjote, bet jei tapsiu pernelyg atsargus, iš to apdairumo visai rašyt nustosiu. Jei mažabiudžetis filmukas gali konkuruoti su didžiuoju broliu, kodėl jų nepalyginti? Juolab, kad ne dėl vampyriškų privalumų “Stakeland” aukščiau iškėliau.
“Dėl holivudinio verkšlenimo… […] “Stake Land” šiame fronte pakankamai skylėtas.” Bet juk tai – privalumas. Nebent žiūrovas filmą žiūri į savo juodą grifką pindamas rožinę sruogą ir siuvinėdamas dailų karstelį šalia “Tokyo Hotel” logotipo ant savo kuprinės.