Produktyvusis elektroninės muzikos alchemikas iš Panevėžio suplojo delnais su lietingais lapkričio vakarais ir įgarsino juos minialbumu Blogas. Kuris bent jau man yra labai geras.
IDM, techno ir visko, kas tarp jų, linksnius bei kirčius drąsiai dėliojantis bendravardis nuo Nevėžio krantų šįkart kyla į viršų. Kosminų laužytų garsų chaosą, kuriame supranti, kad viskas čia yra tolygiai kvėpuojanti harmonija. Atmosfera, žvaigždės, visada gražu. Jei trūksta fantazijos ar tiesiog galaktikos tau skamba kitaip, pažvelk į akimirkas, kurias įamžino pats Sraunus. Jas kartu su albumu atsisiųsti galima aplankius Blizmuzik netleiblo nuorodą apačioje.
Debesis raižyti pradedu iškart su Gulljermo – kol kas tik tyzina, švelniai burbuliuoja mažais ratilais. Tuomet apačioje pasirodo Haga – industrinis smogas, miesto kvapus perduodanti muzika. Pažadina tik rusiškas vokalas – jis pasirodo visai nebūtinas, bet vėliau vaibo nebeužgožia. Skamba labai minkštai, kažkaip vokiškai. Sraunus ne kapoja, o švelniai rėžia miesto tempą skalpeliu.
Der Alte is Tot – tiesiog erdvėje išpaišytas pulsuojantis mikropasaulis. Judantis lėtai lėtai, bet visiškai subalansuotai ir tik pirmyn. Jį praryja Jobon – išskobta labai subtiliai, jaučiasi, kad rankų darbas. Sraunus tiesiog nardo, aš vis dar kylu. Tik duobė pabaigoje vėl traukia žemyn. Karktle atsiduoda neurotinio reivo pelėsiais kažkur raketų bazėje, bet kvapas netampa pernelyg aštrus. Apskritai, visas albumas sudėliotas ypač skoningai – niekas nepersūdyta, kaip ir niekur nepagailėta.
Padddusimo ir Letapeledziai pliusų verti vien už pavadimus. O rimčiau, tai šie iš pirmo karto patiko bene labiausiai. Pakankamai greiti, o dar tie chordai, tas džiazovas grūvas, žaismė…
Jei trumpai, Blogas man iškart tapo vienu geriausių dalykų, kuriuos šiais metais sulipdė kažkas iš tautiečių. Išdidžiai vienatvei, šlifuojant šaligatvius ar klausant gyvai per Minimal Monday. Bus jau šį pirmadienį, apsivedžiau raudonai.
Puikiai nustebino! Aciu!