Sekasi čia su tais saulės pavadinimais. Tarkovskio įkvėptieji Solar Bears neužilgo išleis albumą Supermigration. Neblogas įrašas, atitinkantis visus dabartinius Planet Mu standartus.
Saulės meškinų žvaigždė suspindo 2010-siais, kai jie paleido plokštę She Was Coloured In. Senos kino salės kvapais atsiduodančios melodijos, aidinčios gitaros, subtiliai pozityvios elektronikos glėbyje – beveik 100 procentinis produktas hipsteriui į kišenę. John Kowalski ir Rian Trench surizikavo tapti pakankamai solidaus produkto autoriais. Iki pilnos laimės trūko albumo vientisumo – didžioji dauguma kūrinių nesirišo stilistiškai – griebdamas už ambient skverno – pasimeti italo disco ritme, užkliūdamas už chilwave mezginių. Nieko baisaus, juk debiutas, svarbu, kad kuria.
Praėjo kone trys metai – pateikiamas Supermigration. Tos pačios klaidos ir dar gilinamos. Pridedama papildomos stilistikos kūrinių, kurie galutinai išbalansuoja grupės formatą ir net nebežinai prie kurio stiliaus pasidėti šį kompaktą. Albumo spaudos pranešime teigiama, jog visi kūriniai buvo road-tested (įrašinėjo studijoje, kuri yra prie Wicklow Mountains – gerokai toliau nei jų miegamojo studija, kur buvo įrašytas debiutas), o tai yra ypatingai konceptualu, nes tipo buvo įkvėpti Neu! ir visas šis nomadizmas prisijungia prie albumo klajoklinės atmosferos. Nė velnio. Norėčiau pabrėžti, kad užuot galvoję apie savo išskirtinio konceptualumo gaires, šlifuotų (pabrėžiu) albumo, o ne neišleistų kūrinių kompiliacijos turinį, nes tai ne ką svarbiau nei krūti gabalų pavadinimai ar grupės vardo kilmės šaknys. Visa ši kritika yra skirta John ir Rian tik todėl, kad jie turi potencialo – šalia nevykusių bandymų atkartoti space-age, šlubuojančiai pasirodant disco aikštelėj, albume yra puikių kūrinių, sietinų su psichodelika, intymumu bei romantika. Tobulėti dar yra kur, bet už lango jau sniegas tirpsta.
