Silence Family geriausias metų koncertas?

Lygiai 20:00 pasigirdo trečias skambutis ir scenoje pasirodęs konferansjė supažindino susirinkusiuosius su vakaro programa, pertraukų trukme ir vietomis, kur galima pasivaišinti konjaku Achtamar.

Likus kelioms minutėms iki devintos pirmas scenoje pasirodė Linas Strockis (FN). Pradėjo nuo New Found Land remiksuotos Who’s Shot The Silence?! versijos. Kostiumuotas Linas didelėje scenoje atrodė vienišas kaip kunigas, palinkęs virš iš makbuko skaitomos biblijos. Iš viršaus atlikėją apšviečianti žydra prožektoriaus šviesa tik dar labiau pabrėžė jo vienatvę, kontrastuojančią su pramogų ištroškusia publika. Jaunuolio solo kūrinį Fluttery iš šių metų Planetu Mu išleisto albumo New Folder padėjo atlikti Silence šeimos naujokė Monika Liu.

Jai teko garbė atlikti du savo kūrinius (Distance ir Sonar). Akomponuojantį Nolderį čia (jau prie kito kompo) pakeitė Mario Basanov. In My System masei pridėti sceną papildė „tėvelis“ (vyskupas) Vidis. Pasigirdus pažįstamai boso linijai nuobodžiaujanti publika kiek atgijo.

Kad Monika dingo nuo scenos (reikia pažymėti, kad atlikėjai tą vakarą scenoje pasirodydavo ir dingdavo nuo jos labai profesionaliai nepastebimai) teko pastebėti tik pasigirdus pirmiems Test garsams. Pirmais smuikais čia griežė fagotai. Abu dėdės su pailgais mediniais instrumentais strategiškai buvo apgyvendinti scenos dešinėje pusėje orkestrui įrengtoje pakyloje. Šalia jų dėdė su klaviatūra ir dar vienu makbuku bei perkusijų meistras. Lygiai tokia pat pakyla – po kairę. Šioje salelėje prieglaudą surado trimitininkas, mergaitė su kanklėmis, boso gitaros caras Domas Aleksa ir jo brolis Marijus su visa būgnų puodų virtuve.

Mišparams pratęsti (Love Someone) prie Basanovo ir Vidžio prisijungė tikruoju tėčiu visai neseniai tapęs Leonas Somovas. O Senvagei sugroti prireikė dar ir Nolderio pagalbos. Gal esat matę Kraftwerk koncertus (arba dvd) iš Minimum-Maximum turo? Tuomet įsivaizduojat koks maždaug vaizdas buvo scenoje: keturi statiški kostiumuoti bičai ir minimalistinės projekcijos už nugaros. Tiesa, informatyvios. Nes nereikėjo draugams atsakinėti į klausimus „o kas šitas, kur dabar scenoje atsirado?“.

Toliau – Adomo benefisas. Pasirodęs scenoje kartu su Leonu dėjo visus tris numerius iš pastarojo albumo No Batteries No Toys. Tie „Adomo kostiumo“ antpečiai atrodė truputi gay, bet mergoms patiko. O balsas tai jo – neprisipisi.

Visi 3 kūriniai „suėjo“ gerai. Adomas nepajudėjo niekur ir maždaug 4 kvadratinių metrų jam skirto ploto kairėje scenos pusėje. Lygiai taip pat kaip ir Monika savo metu vaikščiojusi tik dešinėje. Nevalingai šmėstelėjo mintis, kad prodiuseriams vis daugiau dėmesio tenka ne tik studijos kamaraitėje, bet ir scenoje. Ką-gi? Gal ir sąžininga, nors ir atsiduoda narcizais.

Pasirodo, vidurys buvo „saugomas“ paisant autoriteto ir hierarchinės tvarkos. Merginų džiaugsmas-Jazzu scenon užlipo dėvėdama raudoną sijoną išpuoštą meškinais. Gal ir gražu, jei taip nestorintų žmogaus… Tas vėlesnis juodas dress’as kur kas geriau. Tik Pasilik negrojo, bet merginos buvo patenkintos ir nuo kitų keturių baladžių.

Sutvarkę gamtinius reikalus (alaus kaina – žemiau) užtaikėm kaip tik ant Journey. Nudžiugino tai, kad daina skambėjo kur kas geriau nei vasarą, plius ta gera, masyvi antroji pusė buvo labiau prailginta.

Penkiais kūriniai atidavę duoklę dueto albumui Updated (Print – dovana post-factum) Leonas ir Justė atliko dar keturis gabalus iš būsimo Jazzu albumo. Mums labiausiai patiko tas apie Matsa-Blasta. Pasijutom kaip Madonnos „išpažinčių šokių aikštelėje“ ture. Daugiau tokių dainų, mažiau pasakų mergaitėms ir diską tikrai pirksime.

Suplanuotas pirmas atsisveikinimas su publika net muzikantams išdalintuose playlistuose buvo pažymėtas atskira eilute „VISI ATSISTOJA IR NUSILENKIA“.

„Bisui“ jau ketvirtą kartą persirengusi Jazzu pasirodė kartu su Marijumi ir Vidmantu. Smagu, kad atliktos Who’s Shot The Silence?! ir I’ll Be Gone versijos skyrėsi nuo studijinių. Bendro šeimos kūrinio Revolution pateikimui scenoje išsirikiavo visi keturi „kraftwerkai“ plius prie centrinį mikrofoną valdančios Justės „savo“ šonuose prisijungė Adomas ir Monika.

Muzikantai atsisveikino su žiūrovais ir nemažoji pastarųjų dalis bandydami spėti į paskutinius trulikus nuskubėjo į rūbinę atsiimti paltų. Likusieji sugebėjo išsireikalauti dar kelių kūrinių įskaitant, ko gero, geriausiai tą vakarą išstojusį Test.

Koncerto metu neteko pamatyt euforijoje skęstančių veidų (išskyrus du budulius bandančius iškristi per turėklus). Antrą vertus, tai ir nebuvo deep contemporary sounds specialistų tikslas. Kaip teigia lietuvių liaudies patarlė: svarbiausia ne kiekis, o kokis.

Grojaraštis:

01. Who’s Shot The Silence?! (Few Nolder)
02. Not Human Anymore (FN)
03. Fluttery (FN+Monika Liu)
04. Distance (ML+ Mario Basanov)
05. Sonar (ML+MB)
06. In My System (MB+Vidis+ML)
07. Test (MB+V)
08. Love Someone (MB+V+Leon Somov)
09. Senvagė (MB+V+LS+FN)
10. Sea (LS+Adomas)
11. Deny It (LS+A)
12. Taste (LS+A)
13. Song About Love (LS+Jazzu)
14. Print (LS+J)
15. Butterflies2 (LS+J)
16. Muzika Tu (LS+J)
17. Journey (LS+J)
18. Oukie Doukie (J+LS)
19. It’s My Time (J+LS)
20. Give Me The Reason (J+LS)
21. Master Blaster (J+LS)
—
22. Who’s Shot The Silence?! (MB+V+J)
23. I’ll Be Gone (MB+V+J)
24. Revolution (LS+J+FN+MB+V+ML+A)

Performansas: 9/10
Garsas: 8/10
Šviesa: 9/10
Trukmė: 9/10
Kaina: 50-100 lt.
Alus: 6lt.
Gražių merginų: maždaug 15

Bendras: 9/10

Foto: Martynas Nostra

[nggallery id=75]