James Shaw (pravarde Sigha) savo sąskaitoje turi keletą 12’’ vinilų. Daugiausia jų – po Paul Rose (pravarde Scuba) leiblo Hotflush Recordings vėliava. Nuo lapkričio 19 turės ir albumą.
Prieš 3 metus Klaipėdoje jis vyniojo tokį gilesnį dub-techno. Va taip:
Dabar vynioja gryną techno. Su vos jaučiamom dubstep priemaišom.
Pranešime spaudai rašoma, kad albume galima „atpažinti“ didžiausių Sigha įkvepėjų – My Bloody Valentine, Sonic Youth, Slowdive – skambesio šešėlius. Sorry, tačiau net smarkiai besistengdamas jų negirdžiu. Užtat čia daug to beprasmio kapojimo, kurį pastaruoju metu taip stumia visa Berlyno šutvė su Berghain ir Watergate priešaky, ir kurio aš niekaip negaliu suprasti. Gal jiems ant ratų ir gerai taip, bet man norisi kažkokios minties, idėjos. Retsykiais, kuomet iš po buko kapojimo (lyg pro rūką) išryškėja konkretesnė prasmė/struktūra (gal man reikia daugiau melodingumo?), gali išgirsti panašumų su Redshape, Marcel Dettmann, Ben Clock ar Claudio PRC – štai tuomet man patinka.
Taip, Living with Ghosts, kaip ir pridera pavadinimui – pakankamai tamsus. Gal net depresyvus (silpnesniems individams). Antras dalykas, kuris man jame patinka – ambientinės „pauzės“. Kalbu apie Suspension, Delicate ir Aokihara. Kaip ir pridera abstraktiems gabalams – čia kur kas daugiau vietos interpretacijoms, todėl ir „nusineši“ ten, kur nori. Bet po jų vėl atjoja dešrainiai. Nuobodu. Ypač kai kapoja po aštuonias-devynes minutes be progreso (Translate, Faith and Labour). Juk visokie Xhin ar Tommy Four Seven irgi kapoja. Bet moka tai daryti subtiliai, su potekste, o ne chujarint vardan chujarinimo.
She Kills in Ecstasy – vienas geresnių plokštelės momentų, puikiai iliustruojantis kaip joje sutelpa techno ir ambient.
[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/Sigha_-_She_Kills_In_Ecstasy.mp3] Sigha „She Kills in Ecstasy“
Tai tiek, Džeimsai. Nenusimink, kitą kartą pasistenk labiau.
kai gerai parašyta.