Vieni Hotflush leiblo vėliavnešių akiratyje jau antri metai. Anksčiau tyzinę EP Fleur bei Love Pressure, sudarytais iš 4 kūrinių, šiemet Praveen Sharma aka Braille ir Travis Stewart, publikai labiau žinomas kaip Machinedrum, išleidžia solidų jau 10 kūrinių debiutinį albumą Sepalcure – Sepalcure. Per tą laiką abu veikėjai atskirai solinius darbus išleido, o Travisas per pusmetį spėjo net dukart apsilankyti ir Marijos žemėj, ir čia savo bytsų pataškyti. Na, bet apie reikalus iš pradžių.
Įvadinis albumo gabalas Me lėtu laužytu žingsniu įveda į albumą, kuris pasižymi nuoseklumu ir įsibėgėja kaip slidininkas kalnų slalome.
Atrodo, kad Sepalcure duetas, nepaisant savo soliakų, rado laiko padirbėti iš peties ir nugludinti savo future-thinking-bass. Pagreitį duoda Pencil Pimp. Minėtas gabalas, beje, pasak Hotflufsh šefų, bus išleistas singlu kartu albumo bonusu I‘m Alright. Užbėgant įvykiams už akių, galima išduoti, kad pastarasis – tikra vyšnia ant albumo torto.
The One – įdomi variacija klasikinio house tematika ir neabejotinai vienas vakarėlius turėsiančių įkaitinti iki raudonumo gabalų. Tačiau per tą laiką, kol ši apžvalga buvo ruošiama… budri autorių teisių saugotojų akis ir ilga ranka išėmė minėtą įrašą. Tenkintis lieka ne ką blogesniu šmotu – Carrot Man.
Negali nepastebėti, kad Sepalcure konstruoja savo šmotus vyraujančią bass liniją pagardindami sodriom, bet bosų neužgožiančiom vokalinėm partijom ir tai daro taip, kaip tik jie sugeba. Gabalai, tiesa, retas tinka šokiams, bet jau ne tokiems, kuriuose ne vien lėtai linguojama ar kratomos galvos. Nors yra ir medliakų kaip See Me Fell me, kurie labiau panašėja į Phaeleh nei dubstepo tėvų bangerius. O pavyzdžiui, Yuh Nuh See – gabalas rytietišku slengu ir Breezin, po antros perklausos neabejotinai tampa vienos albumo vinių.
Iš esmės, Praveen Sharma ir Travisas bendromis pastangomis talentingai tęsia naujojo skambesio bangą, kuriai didelį postūmį davė dar Joy Orbison su visišku praeitų metų bangeriu Hyph Mngo, tačiau daro tai savo būdu, jų albume tribal dub persipina su Chicago footwork ir underground ir vietomis netgi Detroit techno scenomis, nubarstant tai auksinėm house ir r‘n‘b dulkėm. Sepalcure atveria duris į naujas erdves ir nepasimeta scenoje, kur panašiai deliverina visa krūva veikėjų nuo Jacques Greene, George FitzGerald iki FaltyDL ir kitų. Jų albumas, jau dabar galima drąsiai konstatuot, vertas ausų dėmesio. Tai solidus darbas, kurį klausant sunkoka būtų nuspėti, kad vienas jo autorių Travisas augo Šiaurės Karolinoj, kur chebra labiau klausydavo Smashing Pumpkins, kur jau ten jiems iki elektroninės scenos.
