Na ir visi kiti Lietuvos rinktinės žaidėjai, aišku (net ir R.Poškus). Šiaip, kad Žydrūnas yra puikios formos buvo matyti dar penktadienį, kad jis labai šaltakraujiškai rinkosi škotų kabinamus virš baudos aikštelės kamuolius ir reagavo į tolimus smūgius. Dašilo, taip sakant, kad G.Arlauskis visą vasarą rinktinėje buvo bandomas ne todėl, kad R.Žutautas nebetikėjo Ž.Karčemarsku, o todėl, kad, atvirkščiai, žinojo pastarojo galimybes ir paprasčiausiai siekė dėl visa pikto suteikti patirties numeriui 2.
Šįvakar Olomouce Ž.Karčemarskas buvo nepriekaištingas. Penalis ir refleksiškai atremtas T.Necido smūgis pabaigoje – tik ledkalnio viršūnė. O po vandeniu – geležinė vartininko ramybė ir apskaičiuoti veiksmai visas 90 min. Totali įvykių baudos aikštelėje kontrolė suteikė milžinišką pasitikėjimo impulsą visai komandai. Ir žiūrovams. Varžovams šturmuojant lietuvių vartus paskutinėmis minutėmis kažkodėl nė sykio nekilo jausmas, kad tuoj praleisime, kad viskas baigsis “kaip visada”. Aišku, prie to prisidėjo ir patys čekai. Pirmą pusvalandį apskritai atrodė, kad jie išėjo žaisti prieš kokią Maltą. Devyniese bėgo į priekį, palikdavo erdves, vangiai atidirbdavo atgal. Ir gavo, bravo M.Stankevičiui ir D.Šernui. Antram keliny šeimininkai šiek tiek surimtėjo, bet žaidimo kokybė nuo to ne itin pagerėjo, o minties taip ir neatsirado.
Manau, šiek tiek aukštesnės klasės puolėjai (sorry, Robertai) pabaigoje būtų dar porą tokiai Čekijai įridinę, bet turim ką turim. O turim 4 taškus po 2 mačų ir apgailestaujam, kad škotai septintą (padla teisėjas buvo parodęs tik 5, bet laiku nesušvilpė) pridėto laiko minutę išplėšė pergalę prieš Lichtenšteiną, tad pirma vieta turnyro lentelėje šiai dienai tenka dalytis. Gal ir gerai – ant žemės išlikti paprasčiau. Nes ir turint 4 taškus kišenėje puikiai matyti, kad Lietuvos rinktinė turi problemų puldama. Kontratakuojant Olomouce nosis užrietusius čekus nubausti pavyko, o kaip atrodys lietuvių pozicinis puolimas dvikovose su nurašomu, bet kandžiu Lichtenšteinu – mįslė.
Žodžiu, džiaukimės šio vakaro pergale ir mažiau skaičiuokime tariamus “garantuotus taškus”, aritmetiką geriau palikti paskutiniam turui.
PS. Kažin, ar Arsene’as Wengeras gali pamatyti ką nors toliau už Prancūziją? Gal jau ir būtų vartininko problemą išsprendęs…
Ehey, tikrai smagiai vartininkas suzaide, bet problemos niekur nedingsta. Nemokame techniskai apeiti, prasivesti, trumpais pasais susizaisti priesininku puseje ir vis bandome kamuolius “imesti” i baudos aikstele. Na, taip, toks angliskas stilius lengviausias, bet truksta tikslumo. Be to, dar norisi ir greicio, bet jei norima greicio, reikia ir tikslumo, o cia jau ir viskas remiasi i meistriskuma. Ka daryti?
P.S. FIzinis pasirengimas nera geras ar tik man cia taip susivaideno?