Satta – pasiskųsk, kad nepatiko – Festival ’14

Niūriame lauke laiką stumiantys festivaliečiai, įsivaizduojama eilutė prie bilietų skanavimo spoto. Toks vaizdas pasirodo ketvirtadienį, pirmąją festivalio dieną. Prisipažinsiu, po ifestival’yje Die Antwoord pasirodymo, Sattai nebuvau morališkai pasiruošusi. Nenumaniau, ko tikėtis, nei kaip rengtis, nes na reikia paduoti peno fotografams, duuuh. Širdį guodė tik tas faktas, kad viskas, įskaitant kempingą, parkingą ir steidžus, buvo išsidėstę glaudžiai, ir teko mažiau fiziškai vargintis (nepagalvokit, kad turiu problemų su viršsvoriu).

Asmeniškai aš, viena pagrindinių Vilniaus stiliagų, keliavau į Sattą ieškoti tokių pačių ar bent wannabe. Atvariau, ką matau?  Liūdnai pasirodė liaudis – pilki, džemperiuoti. Aišku, lauke plius dvidešimt (plius minus), supratinga turėčiau būti. Tačiau būta ir tokių, kurie kaip Petras (matote viršuje) ir gypsy girl (apačioje) sugebėjo smulkiom einamiausiom stiliaus detalėm pavergti mano fotoobjektyvą (jei taip jį galima pavadinti).Pirmosios paros metu veikė tik Tent steidžas, kuriame garsais viliojo Napo, Sekuoia, Lone ir kiti. Ten trypčiojo visokie swaggas, yolos, kas manęs stiliaus atžvilgiu nesužavėjo.

Pakilus popiet smagiuoju keliu iš Sattos link jūros plūdo žmonės. Berlyniečius sutikau, kuriuos jau visą parą įamžint norėjau. Su savo bucket kepure ir dar su Nike swoosh’u vienas jų pataikė kaip į dešimtuką – šią vasarą tai neatsiejama festivalių stiliaus detalė, trust me. Nukeliavus į Beach Stage matai kaip apspitęs didžėjus šoko jaunimas su sunshade’ais (bile nieks iš vakarykščių partners in crime nepažintų), kas tinklinį žaidė, kas „Serialą“ filmavo.

Antrądien naktį lietus negailėjo festivalininkų ir suvarė visus po palapinėm. Visi steidžai ir showcase jau buvo įsivažiavę ir kvietė baigt gert/šniot/pūst ir atiduoti prievolę šokių dievams. Estafetę Tent steidže perėmė Strcamp / DOS Showcase, kuriame karaliavo Matas Aerobica, Absolute Body Control, Zenker Brothers ir Split Pulse x Endie. Main Stage atsidarė ir dalinai džiugino vienu iš laukiamiausių – King Midas Sound – pasirodymų. Nors ir kaip buvo sunku persiplėšti, žinojau, kad Tadas Quazar x Nes Vistiek Čia Mano Gyvenimas bus gerai, jie ir buvo gerai, jaučiau tai, net ir būdama prie kito steidžo. Kas matė, kas dėjos Bar steidže, supras, kur buvo tikra visilucha. Zavisalinau ten ir aš, nors žinojau, kad nevalia (nevalia todėl, nes ten jaunimas šoko, toks kur su snapback’ais, bucket hat’ais i vsio takoe). Ne man ten vieta, you know.

Šiaip netaip atėjo/atsvyravo ir kita diena. Gerėjant orui gerėjo ir sattiečių outfitai. Normalūs bateliai, Adidas šlepetės, daugiau bucket kepurių, netgi vieną čiuvaką su Odd Future amunicija mačiau, galvoju: „O, pacan žino, kur važiuoja“. Šeštadienį byč baras kvietė blaivytis, vakarykštes nuodėmes plautis. Zažygal ten Ticklish ir kiti. Vakarop Comedy Kastos metu galėjai išgirsti nejuokingus prikolus visų kas iš po Baltijos jūros. (Sakau, kad nejuokingus, nes visad taip sakau, heitinu gi).

Nakčiop įsijausti padėjo  (thank god, bent jie atvykę) Forest Swords ir Dirty Beaches. Įsivažiavus finalinei festivalio nakčiai Main Stage okupavo Rimto kovos, o Tent steidžą – Smala Showcase, kurio highlight man asmeniškai buvo Red Axes pasirodymas. Pati su reivo tamprėmis ir Karl Legendfieldo džempaku techno ritmu užbaigiau festivalį. Nuotraukų iš paskutinės nakties rezerve būta, bet asmeniškai stiliagų prašyta neviešinti. Prašymą vykdau.

All in all, kaip Šurajev Oleg pasakė: „Kokie bajeriai – toks ir festas“. Realiai jei tau festas buvo šūdinas, pats ir loxas.