Satta Outside 2012: Instrumentalai ir antausiai

Visa ranka nuo 2008-ųjų, kai ne visai planuotai užklydau, neturėdamas kur miegoti, į Smiltynę, Satta Outside apyrankėmis nusagstyta, todėl vasarai persiritus į antrą pusę įpročiai nesikeičia. Karštas rugpjūtis ir festivalis, kuriame jautiesi-kaip-namie, kojas pačias atgena į pajūrį. Antri metai kaip festivalio metu dieną viduje beveik nebuvau – jeigu pernai paviliojo karštas paplūdimio smėlis, šiemet iš festo teritorijos šildytis viskiu išginė atšiaurūs orai.  Tiesa, vakare viskas kaip visuomet sustoja į savas vietas.

Laikrodžio rodyklėms sparčiai artėjant vidurnakčio link įžengiam į keliatūkstantinį Arenos steidžą. Čia prakaitą sunkia ir vienmarškiniai šokinėja, sunku patikėti, bet ta pati chebra, kuri anksčiau išsitekdavo Sattoj (a…Ta) ar Marso rūsyje – Repo Seniai. Vežė nemokamai lyg geriausi headlineriai. Nuslūgus jaunatviškam entuziazmui, nuotykių į kitas scenas išėjom ir mes. Darbo klasės susivienijimas Mondayjazz kepė bytsų blynus, tačiau vinguriuoti tarp scenų buvo įdomiau. Prie scenos grąžinęs Cinnaman savo pasirodymu už galvos vertė griebtis savo vadybininką, o Dorian Concept irgi neatsiliko. Ar jis nebuvo perspėtas? Nicole Willis & The Soul buvo ne visai mano kavos puodelis, o ir viskis davė antausį, todėl tolesnis vakaras nuvinguriavo link svetingųjų savaitgalio kaimynų. Šiaip jau penktadienio lainapas pasirodė daug silpnesnis už šeštadienio, tačiau pamatyti steidždaivinimo vaizdai ryte šiek tiek privertė graužtis ausis. Oh well..

Kokia Satta Outside šeštadienio popietė be Beach steidžo. Čia, jau gerokai įdienojus, smėlį šokinėti vertė Nightjar. Ir minia šoko, purškėsi dažais, ir nesvarbu, kad buvo gal tik pliusdevyniolika. Festivalio skrajutėje supainiotos dienos žadėjo Freshą, davė iki tol nelabai girdėtą veikėją Chipak. Alus ir šampanas liejosi laisvai, o minėtas jaunuolis vyniojo visai neprastą trap-bass-house-you-name-it reikalą. Bitch, I wanna see you vogue, wanna see you vogue! – French Fries gabalo priedainį plyšavo ir prie pat pulto, ir aukščiau ant kopų besiritinėjantys barzdoti ir ne itin apsiplunksnavę reiveriai bei dar visai jaunutės merginos. Buvo daugiau trępo negu repo, todėl įklimpę ir užsikasę pliaže praleidom vieną-kitą-trečią valandą, per daug nesistengę išsklaidyti priekinių trepsėtojų gretas.

Vakare jaukioje River scenoje prie pat upės geriausiai ritmus dėliojo Pakas, turėjęs čia net ne vieną vieną grojimo laiką. Redaktoriaus kalbinti Cloud Boat išpildė tai, ko ir buvo laukta, tačiau neužhaipino ir susipakavo po nepilnos valandos. Na, jie toks duetas, kurio galima klausyti sėdint su alaus bokalu rankoje, visai kaip ramesnes futbolo rungtynes, o ne šokinėjant priekyje, su glowstickais. Belaukiant vienų festivalio deepsterių Tropics, pradėjau niekur-nevedusią-kelionę po Palapinės ir Bar steidžus, tačiau ten vyniojami bosai itin nesužavėjo. Itin riebios voblos arba techno dūžiai nesužavėjo, šitoj vietoj supratau, kad šitam šokinėjančiam aliejui ir mano ausims ne visai pakeliui… Prie išimčių galima priskirti Johny Cosmos iš Doomoostudio, dar nuo senesnių Sattos laikų grojančio tokiu dažniu, kad kojos pačios kilnojasi, bigups lietuviškajam Majamiui!

Tropikai padypino su kaupu. Panašaus kolektyvo nepamenu per visas festivalio istoriją (o praleidau tik patį pirmąjį). Jų vyniojamas chilwave ir downtempo – buvo tai, ko laukti teko ilgokai. Kas praleido, belieka klausyt įrašų ir graužti alkūnes. O štai labiausiai laukti Mouse On Mars kiek nuvylė. Nors grojo solidžiai ir amfiteatras lūžo, kažkokio cinko ar galutinio antausio ir dūžio pritrūko. Kaip ir rimtesnio bangerio iš esmės festivalio uždarymui. Aišku, kasmet vežti Machinedrum, ne išeitis, bet.. O jeigu Disclosure? Anyways, pliusas tas, kad tiek MoM, tiek Tropics – nors buvo gan nelaukti kolektyvai festivalyje, tačiau jie įnešė daugiau instrumentalų ir įvairovės, palyginus kad ir su besąlyginiu beatsų dominavimu pernai.

Į sunkoką rytojų teko grįžti paryčiais, kai kieme kryžium drybsantis ant žolės pasitiko vienas gerai žinomas veikėjas, siauresniuose sluoksniuose dar žinomas Boleslovo pravarde. Ir vėl – šypsena nuo ausies iki ausies, ir kaip ten bebūtų – gera, ir ilgu, bet grįšim jau kitąmet, o dabar ilsinam pėdas ir snikerius. Kitąmet – ilgiau, stipriau ir iki pirmadienio!

Foto: Marius Vortex

[nggallery id=543]

Vieta: 8/10 gana jau apie nostalgiją Smiltynei, puiki vieta, tik Amfiteatrą reik atgaivint.
Kaina: 7/10 gal kiek trūko skambių vardų už ūgtelėjusią festivalio kainą.
Maistas: 8/10 samosą su mėsa veganai davė ir nesiginčijo.
Oras: 6/10 šalta kaip pas raganą tarp papų.
Publika: 7/10 jaunyn ir jaunyn.
Gražių mergų: daug.

Bendras įvertinimas: 8/10 kad būtų kur augti ir stiebtis.