Debiutinis albumas iš nežinomo italų techno atlikėjo. Pastarieji kartai su tokiais radiniais nebuvo labai sėkmingi, todėl sutinku įtariai, bet įvertinti norisi. Mas Teeveh Dreamlike Flow bus pristatytas per valentynkę.
Savo sąskaitoje Massimiliano Cattaneo turi kelias plokšteles, iš kurių įdomiausia yra praėjusių metų Undefined Lapse Of Time. Muziką leidžia nuo 2010, todėl patirtimi negali pasigirti.
Ne kartą esu minėjęs, kad man labai patinka italų techno muzika dėl jos gilumo, svaigumo ir aliuzijų į tranzuojančią pievą. Neretai ji man labiau primena psichodelinį mišką, nei urbanistinius fabrikų garso takelius, ypač tokių žvėrių kaip Donato Dozzy, Obtane, Claudio PRC ar Giorgio Gigli.
Tačiau Mas Teeveh dar reikia pribresti iki tokių draugų. Dreamlike Flow privalumas – įdomūs 4/4 ritmai, net neliečiant dubstepo temos. Minusas – beprasmiškai ištempti kūriniai, kaip pvz., Confessions Ovan Opium Eater. Albume yra pora sveikintinų ambient’inių taškų, kurie praturtina albumą savo vizija, labiau atskleidžia pilnos trukmės detales. Dreamlike Flow labiausiai pagirtini kūriniai – Piranesi’s Prison ir Selfmystification. Būtent pastarasis ypatingai sureikšmina tinkamą albumo pavadinimą, kurio turinys atsiskleidžia ne kaip standartinė itališko techno tamsuma, o kaip britiška Sandwell District migla.
Nepaisant keletos visiškai nepriimtinų kūrinių – albumas vertas dėmesio. Bent jau susipažinimui.
