Neužilgo kioskuose pasirodys naujas Dino Sabatini debiutinis albumas Shaman’s Paths, kuris paleidžiamas Prologue įrašų studijoje. Autorius yra dar vienas narys iš komandos Itallians Do It Darker.
Dino pradėjo kurti muziką prieš kelis metus, yra atlikęs neblogų kūrinių asmeniškai, kartu su Gianluca Meloni sudarydamas Modern Heads duetą, bei pavieniams kartams jungiantis su italų techno muzikos adrianočelentano Donato Dozzy ir Giorgio Gigli. Visi šie atlikėjai tarnauja niūriam minimalistiniam techno skambesiui, iš kurio pastaruosius metus neišlenda. Dairantis po Dino plokštelių kolekciją – tamsus elektroninis, klasikinis, tvarkingas miškas, tačiau nieko iššaukiamo. Tačiau tai, ką padarė italų entuziastas su savo albumu – yra puikus šios scenos originalumo, gilumo bei ekscentriškumo pavyzdys.
Shaman’s Paths iš esmės neturi nieko bendra su prieš tai leista Dino Sabatini kūryba ir visiškai ne taip įsivaizdavau albumą, kuriame Dino atspindėtų save, pilnametražiame leidinyje. Šamaniškas požiūris į įprastą elektroniką. Čia nėra daugybės tribal elementų, tik žvelgiant iš gatvės, albumo interjeras spinduliuoja Afrika, kurią savitai interpretavo Dino. Shaman’s Paths emocijos paremtos ne greičiu, o hipnoze. Tai ir yra pagrindinė albumo savybė, todėl jis nėra paprastas klausant kaip foną, o reikalaujantis dėmesio. Tai vienatvės, sudėtinga, įvairiapusių emocijų muzika, kurioje galima atrasti savo šamaną. Maniškis – paskutinis albumo kūrinys Icaro.
