Pavadinta grupė Ratais, tai ir veža, po galais!

Russian – rusų. Circles – ratai. Ką gali groti grupė tokiu pavadinimu? „Umc-umc-umc, davaj-davaj“? Logiška prielaida, bet labai tolima nuo tiesos. Iš tikrųjų balandžio 11 dieną Vilniuje koncertavo vienas iš ryškiausių pastarojo penkmečio post-rocko kolektyvų. Iš Čikagos. O dėl pavadinimo kaltas…ledo ritulys.

„Ir aš, ir būgnininkas Dave‘as vaikystėje žaidėme hokėjų. O russian circles – vienas iš pagrindinių čiuožimo treniruočių derinių. Tiek įstrigo galvoj, kad kai prireikė pavadinimo grupei, nieko gudresnio nesugalvojom“, – pasakojo prieš koncertą gitaristas Mike Sullivan. Apgailestavo, kad nepamatys pirmo NHL atkrintamųjų varžybų mačo tarp „Chicago Blackhawks“ ir „Phoenix Coyotes“. Brač, gerai dar, kad tas derinys nebuvo pavadintas kaip nors Russian Curves (juk ritulininkai suka aikštėje vingius, o ne ratus).

Kaip ten bebūtų, jau supratote, kodėl Suru.lt negalėjo praleisti amerikiečių koncerto Propagandoje. Hokėjus ir post-rock – neatremiami argumentai.

Suportą sudarė du kolektyvai. Lietuviai Luumm bei Tie, Kurie Tarp Lietuvių Ir Pagrindinės Grupės. Kaip bebūtų keista, Luumm teko matyti pirmą kartą. Nors jie grojo, pvz., Mėnuo Juodaragyje‘2011 bei apšildė Nadją praėjusį spalį. Bet abejais atvejais kažkaip praslinko pro šalį.

O šįkart papuolė akiratin. Apibūdinti stilių sunku – labai jau plataus spektro mišrainė buvo pateikta. Vieni gabalai visai atitiko post-… stilistiką, kiti savo tribal ritmika labiau priminė kažką iš This Morn Omina serijos, o vietomis galima buvo užuosti net lounge elementų. Viena vertus įvairovė yra pliusas, kita vertus – byloja apie blaškymąsi ir neapsisprendimą. Pasirodymui energijos suteikė virš sempluotų skambėję gyvi būgnai. O štai gitara, buvusi labai aktyvi seto pradžioje, deja, nuvyto jam artėjant prie pabaigos, visiškai užleisdama eterį laptopo skleidžiamiems garsams.

Po Luumm grojo Deafheaven. Ufff. Kartais yra žiauriai smagu nežinoti, kas gi lydi pagrindinę grupę jos ture. Nes staigmenos kartais kala į klyną ir priverčia įgauti varpos formą. Nuo pat pirmo kvinteto iš San Francisko gabalo pradėjo kamuoti klausimas: „Kažin kaip grupė buvo pristatoma afišoje?!“ Nes tai, ką pasiūlė Deafheaven, buvo tikrų tikriausias black metal. Su shoegaze intarpais, taip, bet vis dėlto black metal! Žiauriai netikėta. Keturi botanikai ir vienas depešas pjaustė juodmetalį. Garso siena tiesiog užgriuvo pagrindinę Propagandos salę. Jo buvo ryškiai per daug, kad galima būtų išryškinti melodijas, bet kaip tik šis aštrus pojūtis ir užvežė. Tiesiog siena. Tiesiai į ausis.

Būtų metalo koncertas, tikriausiai, į vieną įskrietų, iš kitos išlėktų, nieko tokio nesvietiško KurčiasDangus nerėžė. Bet tą vakarą efektą padarė. George Clarke spiegė taip, kad kai kas tiesiog bėgo iš salės. O klausimas liko neatsakytas. Afišoje – nė žodžio apie Deafheaven stilistiką. Siurpraiz.

 

 

 

Russian Circles užvežė, kaip ir priklauso ratams. Iškalbos ir fantazijos viršūnė, ne? Ok, bandom kitaip. Šie amerikiečiai nėra vienintelis garsus kolektyvas, grojantis instrumentinį post-rocką. Yra trapia melancholija pasižymintys japonai Mono (dar vienas, beje, įdomus pavadinimėlis). Yra Red Sparowes, kurių du pirmi šedevraliniai albumai reikalauja kruopštumo ir atidumo, norint išsunkti juos, kaip citriną. Yra žanro korifėjai Mogwai, kurie… nors ne. Anie padainuoja. Taigi koks Russian Circles cinkelis? Turbūt keistai nuskambės, bet tai yra minimalizmas ir energija, du viename. Melodijos nėra sudėtingos, bet vyniojamos viena ant kitos sudaro stiprią atmosferą, tinkančią ne tik svajingai studijuoti horizontus, bet ir galvą pakratyt. Kaip tai vyksta gyvai, trijulė pademonstravo kone tobulai, tik garsas salės viduryje buvo krieninis.

M.Sullivan kojomis dirbo ne ką mažiau, nei rankomis, nes pragariška mašina pavadinimu Looper reikalavo didelio dėmesio (išradimui jau gal 20 metų, bet vis sunku priprasti prie fokuso – regis, gitara scenoje viena, o skamba kokios 4 partijos vienu metu). Prie B.Cooko boso buvo pajungtas kažkoks mistinis pultelis, leidęs išlaužti įdomesnių tembrų. D.Turncrantz nuoširdžiai talžė Saturno žiedo skersmens lėkštę. Programos įvairovė neleido publikai sustingti išsižiojus, nes liūdnesnius lėtus pasažus keitė agresyvesni, kartais net thrashovi, rifai (žr. setlistą). Deja, grojo trio neilgai, apie valandą. D.Turncrantz išlemeno kažką apie M.Sullivano sveikatos problemas, ir kaifas baigėsi vos prasidėjęs. Bet pėdsaką paliko – RC įrašai (tarp jų ir new joy) jau savaitę sukasi įvairių laikmenų grotuvuose.

Russian Circles and support @Propaganda, Vilnius, 2012 04 11

Russian Circles grojaraštis:

Kaina: 50 lt.

Vieta: ta pati.

Alus: Vilniaus, 5lt/0,5l, buvo ir kitokio.

Žiūrovų: apie 300.

Gražios merginos: visos palangės nusėtos.

Garsas: geriausia vieta buvo už garsistų pulto. Visi vojažai į įvairias teritorijas arčiau scenos baigdavosi vienodai – grįžimo atgal, ausys maldavo pasigailėti (žr. video aukščiau) – per garsiai, per aštriai, per daug!

Supportas: nustebino.

Vakaro hitas: Youngblood (RC, pernykščiame Doure skambėjo taip).

Merchandise: jį platino du vyrukai čekai. Kainos – padorios (pvz., Empros LP – 50 lt), bet prekyboje, deja, tik naujausi leidiniai.

 

Bendrai: 8/10 (po balą minuso už nestabilų garsą bei trumpą RC setą).

 

 

Foto: Gabrielė

[nggallery id=515]