Spalio 1 dieną Terror.lt leidykla švęsdama rudenį pasaulin paleido splitą, kuris, žinantiems lietuvišką pogrindžio sceną, jau seniai to prašėsi. Nes Rumunija, OBŠRR ir Vilkduja seniai atrodo kaip nesėkmingų įvykių išskirti pusbroliai.
Šitą leidinį traktuoju kaip tris atskirus EP sudėtus į vieną. Kad visiems būtų daugiau naudos ir visokeriopai geriau. Trise po 5 gabalus, kiekvienam maždaug po 20 minučių (OBŠRR atsiriekė riebiausią 25 min gabalą, Vilkduja – kaip vyriausias brolis – tenkinosi savo 15 min šlovės). Kaip ir pridera kompiliacijai – padrikas yra tiek pats rinkinys, tiek kiekvienas EP atskirai. Toks įspūdis, kad visi trys projektai stengėsi parodyti klausytojui, kad „moku šitaip, anaip ir va kaip“.
Rumunija startuoja galingai kaip niekad. Žėmė didingas intro trunka 2 minutes. Manim dėtas būčiau šitaip pratęsęs dar 3 minutes ir niekam nieko neaiškinčiau. Užuot taip padarę rumunai prie mikrofono pristatė vokalistą, kuris valstiečio/baudžiauninko balsu siūlo „neklaust/nelaukt, ant kelių atsiklaupt“. Nors pats nesupranta „kas iš to?“. Tačiau nepaisant šio nesusipratimo – tai geriausias Rumunijos išstojimas šiame splite. Šituo numeriu Rumunija užvilkdulino geriau nei pati Vilkduja.
Toliau – tas pats balkaniškas bardakas (tik lietuviškame kaime), kuriuo taip susižavėjau prieš 3 metus. Lyrinis Rumunijos herojus lieka tas pats. Jis sunkiai dirba (nors greičiau ne) ir jo akyse nežinia – visai kaip bet kurioje Lietuvos provincijoje. Varguoliai ir romantikai.
Instrumentinis Amžius visa tai taikliai nebyliai reziumuoja.
Lūkesčiai susiję su OBŠRR, neslėpsiu, buvo didžiausi (nenuvertinant kitų dviejų splito dalyvių). Dėl labai stipraus prieš mėnesį pasirodžiusi solo albumo Nustebūsiam nebūti. Patys žinot, koks nedėkingas dalykas yra tie lūkesčiai ir koks gėris yra jų neturėjimas.
Vytautas pradeda nuo meškutės linčo. Liūdna (kaip ir visuomet). Tik šįkart sausoka. Be to, man atrodo, kad po tokios pasakos vaikai verks. Erotikos herojus – tas pat iš Rumunijos dainų. Jis tariamąja nuosaka pasakoja, kaip mylėtų, jei tik…
O Pirtelė septynioms minutėms suteikia užuovėją, atpalaiduoja ir siūlo pabūti apsikabinus.
Po tokios pirtelės Vasaros nakty lietuvių liaudies dainelė gali nejučiomis pavirsti Deutsch Nepal girnomis.
Lopšinė yra mano mėgstamiausias kurinys šioje plokštelėje apskritai. Jis piktas, su kiaušais, su turtinga aranžuote ir labiausiai atitinka mano lūkesčius (nes primena medžiagą iš Nustebusiam nebūti).
Apie Vilkdują busiu lakoniškas (ir ne vien dėl to, kad jums nepatinka ilgi tekstai). Pirmi du jos numeriai pikti. Dėl to ir geriausi. Trečias numeris – bajeris. Ketvirtas ir penktas – lėti ir downbeat. Gražiai įsipaišytų ispano Ô Paradis albume. O tai, kad Tamsi naktis yra Povkės akyse ir širdy – mūsų nestebina. Nes juk mums visiems taip.
Gabalą Druskytė nemirktelėjęs paskelbčiau Suru.lt himnu.
Tai, kad žemė ir trunka 5 su puse minutės.
Šiaip, axujienas albumėlis. Labiausiai išskirčiau Rumunijos Muses, OBŠRR Lopšinę ir VIlkdujos Druskytę.
Turiu omeny, kad 5 minutėms palikčiau vien instrumentalą. Be vokalo.
O išskyrei tuos pačius gabalus, tik „Musės“ silpnesnis už „Žemę“.