Birželį ne tik futbolo čempionatas prasidėjo. Švedų duetas Roll The Dice mėnesio pradžioje išleido trečią albumą Until Silence.
Kadangi esu visiškas fanas antro jų albumo In Dust [2011], šio laukiau nekantriai.
Rezultatas kiek nustebino. Čia vėl dominuoja pianinas analoginių sintezatorių fone, bet nuotaikos jau kitokios. Until Silence labiau įtemptas ir dramatiškas. Dauguma natų trumpos ir aštrios, ankstesnį legato pakeitė staccato (patikrinkit pvz. Coup de Grâce gabalą). Be to prie Mannerfelt/Pardon komandos prisijungė styginių specialistas Erik Arvinder. Jis kai kuriuos albumo kūrinius aranžavo 26 asmenų orkestrui.
Dėl to plokštelė nutolo nuo ankstesnio krautrock skambesio ir labiau primena kultinius neoklasikinius darbus (Reich, Nyman, Glass fanai liks patenkinti).
Kaip ir su praeitu albumu, klausant neapleidžia jausmas, kad ši muzika – garso takelis sci-fi filmui. Tik jei In Dust įsivaizdavau, kaip The Thing [1982] soundtracką, tai Until Silence siejasi ne su ateiviais, o su globaliais kataklizmais ir apokalipsėmis.
Tokia dalykų padėtis kiek nuliūdino. Bet tik iš pradžių. Dabar džiaugiuosi, kad vyrukai nestovi vietoj. Nes kam reikalingas dar vienas In Dust?
Pastaruoju metu skaitau Stepheno Kingo trumpų istorijų rinkinį Everything’s Eventual.
Šiam užsiėmimui nesugalvočiau tinkamesnio fono už Until Silence.
Roll the Dice – Assembly ~ Depeche Mode – Pimpf 🙂