Robert Logan užaugo šeimoje, kurioje tėvas buvo muziku (grojo pianinu). Sūnus neatsiliko ir pradėjo muzikuoti būdamas šešerių. Nenuostabu, kad jo pirmas albumas Cognessence [2007] buvo laikomas brandžiu. Tuomet Loganui tebuvo 19 metų.
Antras albumas Inscape [2009] tik įtvirtino Roberto statusą.
Rugsėjo 25 dieną Londono leidykloje Slowfoot pasirodė trečias albumas Flesh.
Jis pasižymi ne tik geru pavadinimu ir gražiu viršeliu.
Robertas teigia, kad pirmus juodraščius su užrašu Flesh savo kompiuterio stalčiuose aptinka datuojamus dar 2010-ais metais. Taigi, šio albumo kūrybai jis skyrė 5 metus. Ne dėl to, kad tinginys. Lygiagrečiai jis vykdė užsakymus filmų garso takėliams bei bendradarbiavo su Steve Roach, Grace Jones, Skye Edwards (iš Morcheeba).
Dirbant prie savo albumo jam nesinorėjo laikytis projekto laiko rėmų, svarbiausia Robertui buvo – eksperimentuoti su turima įranga ir plėsti skambesio ribas. O tai, mano galva, viena iš svarbiausių muziko dorybių (ir kartu prabanga).
Rezultatai – akivaizdūs. 73 minučių trukmės darbas man primena mistinį siaubo filmą, kompiuterinį žaidimą ar sapną, kuriame klaidžioji po neaiškios kilmės fabriko/požemio/bunkerio koridorius ir nežinai, ką rasi už posūkio ar sekančių durų.
Garso prasme albumas primena Amon Tobin, Autechre, Squarepusher ir kitus „tyrinėtojus“.
Naujovė šiame albume (lyginant su pirmais dviem) – gyvi būgnai, taip pat trimitas ir altas.
Robertas ruošia programą gyviems pasirodymams.
