Pačių laukiamiausių didžėjų sumeistrautus proginius miksus beveik visada atlydi šioks toks nerimas. Neabejoju, kad bent dalį širdies, pasirašydamas savo vardą po vol. ar jo ekvivalentu, įdeda kiekvienas. Bet kartais pritrūksta kažko, parodančio, kad muzika, visų pirma, yra žinia.
Šitam atvejui nieko netrūksta – jo autorius yra charizmatiškas kaip velnias, o savo žiniomis prilygsta muzikos profesoriui. Ir jei Ianas Flemingas būtų gimęs pusę amžiaus vėliau bei sugalvojęs statyti filmus apie didžėjus, jo džeimsu bondu tikrai galėtų būti Dixonas. Aštuntasis Live @ Robert Johnson nuotykis yra aukščiausius kokybės standartus atitinkančio agento darbas, atliktas šaltakraujiškai ir kilniausiais tikslais.
Tiesą pasakius, nei viena Dixono suplakta kompiliacija man neskambėjo taip išskirtinai kaip ši. O jos tikrai buvo puikios – Off Limits šlovino hausą, Body Language spinduliavo meile gyvenimui, Temporary Secretary vedžiojo po gaivias pievas, kitos irgi nenusileido. Live @ Robert Johnson gąsdina ir gal dėl to tai tampa daugiau nei dj setu – miksas verčia muziką išgyvenimu, ne vien momentiniu. Dar ir dabar lieku neatsitokėjęs.
Jaudina iš karto. Realiai jokio byto pirmas dvidešimt minučių – sėdžiu lifte su Kraftwerk, o dainos vartosi kaip knygų puslapiai. Skyriai trumpi, bet labai išraiškingi. Dixonas visa savo povyza sako, kad yra puikus pasakorius, nes drama pinasi su tragedija kaip vasarą keičia ruduo. Tarp žemės ir dangaus vienas žingsnis, tereikia įkvėpti natą, viskas čia taip išgryninta iki mažiausių mikrodalelių. Ir kai suerzina iki drėgnumo, šviesos užgęsta.
Sale vokalas išjungia antigravitaciją ir tiesia ranką stroboskopo blyksnyje. Trypi kaip šiaurės korėjiečiai parade. Tik judesys kiek subtilesnis – raumenys atpalaiduoti, kerta per kelius, lūpos virpa. To garsiai, bet nebyliai prašo muzika, apkabinanti per pečius ir su šypsena kviečianti deeper.
Elegantiškai perjungdamas pavaras ir kosminį balioną iškeisdamas į neoninį submariną, Dixonas nepamiršta keliaujantiems aprodyti vaizdų. Visa linija čia taip sudėliota, kad pasireikšti fantazijai vietos vis randasi su kiekvienu perėjimu – tereikia lipdyti juos ant garsų. Vis dar teigiu, kad tai daugiau nei dj setas iš daugiau nei didžėjaus rankų, nes išklausęs jį išgirsti istoriją nuo A iki Z. Su preliudija, kulminacija, atomazga. Monospektaklis, tik audio formatu. Bravo, maestro, ir ačiū – jūs dar kartą mane įkvėpėte.
Na taip, peno ausims yra.
Labai geras aprašymas. Bravo. O Dixonas visada įkvepiantis..