www.AnimalsInDresses.com šeimininkė Reda Bartkutė yra užveisusi tikrą įvairiausių sutvėrimų knibždėlyną, kuriame darniai sugyvena kailiniuoti su plunksnuotais ir sparnuoti su raguotais. Trumpai tariant, pasirausę Redos stalčiuose rastumėme visko: antilopių, paukščių, lapių, bet ko – tik ne žmonių. Ir nei vieno nuogo (kalbame apie gyvūnus)! Visi su rūbais.
Panaršius autorės pėdsakais internete tampa sunkiai nuginčijamas jos nemenkas susidomėjimas mada (pagiriamasis žodis pačios Redos stiliui), apdarų kultūra, kuri esti savotiškai pavojinga. Ji skatina ne tik ieškoti, kurti, išreikšti save, bet ir vartoti, kaupti, žodžiu, po truputį vergauti. Tačiau Reda nebūtų Reda, jei nerastų išeities – skudurynų medžioklės bei savo vaizduotės lobius perkelti ant popieriaus. Įdomu, patogu, ekonomiška, neužima daug vietos, o dar gi suteikia dvasinio peno sau bei kitiems. Kaip žinia, drabužiai visada gražiau gula ant kūnų. Šį kartą – gyvūnų.
Visą tai Reda geranoriškai paaiškina:„Gyvūnai mane išties domina labiau nei žmonės. Būtent dėl savo formos, spalvų įvairovės. Taip pat dėl savo elgsenos, kuri, žinoma, irgi labai įvairi. Vaikystėje net piešti pirma pradėjau žvėris, o ne princeses.“ O paklausta į kokio gyvūno kailį pati mieliausiai įsikūnytų, prasitaria, jog neretai apie tai pasvarsto: „Esu gan pragmatiška. Kažkaip man atrodo, kad hienos neblogai gyvena. Vienos kitoms padeda. Ir visai jos nėra vien dvėsenos ėdikės. Jos puikiai medžioja! Ir jų žandikaulis stipresnis nei liūto.“
Reda yra viena iš tų laimingųjų, kurie turbūt dar nemokėdami dorai kalbėti jau žinojo, kuo bus užaugę. „Kiek save pamenu, tiek vis koks pieštukas rankoje. Tėvai labai anksti pastebėjo tą mano prisirišimą prie piešimo priemonių ir suskubo vesti į visokius būrelius. Paskui – vaikų dailės mokykla, sustiprinta dailė vidurinėje. Kažkokio kitokio užsėmimo/pragyvenimo šaltinio savo gyvenime neįsivaizduoju.“ Turbūt ir nėra ko stebėtis, jog menininkė studijavo ir baigė VDA. Skamba natūraliai ir kryptingai, tačiau čia būta ir mažyčio iššūkio – paviliotai trokštamos animacijos specialybės jai teko priimti sprendimą grįžti gyventi iš Švedijos į Lietuvą. „Animacija daug kuo patraukli. Jau vien žodžio reikšmės vertimas-suteikti gyvybę. Bet iš tikro mane gal labiau nei techninis animatoriaus darbas domina kitų sričių, susipynusių su filmų kūryba įnašas: dailininko statytojo, personažų kūrėjo, režisieriaus.“
Atskleistos animacijos paslaptys ne tik įgalino Redą išjudinti nejudančius paveikslėlius, bet leido šioje srityje palikti gan ryškų įspaudą. Proga prisiminti prieš keletą metų sukurtą vaizdo klipą Golden Parazyth dainai Hello my friend.
Prie jo pasidarbavus šiai menininkei, Golden Parazyth Suru.lt tvirtino, jog rinktųsi ją savo klipams vėl ir vėl. Dėmesio verti ir kiti vaizdo darbai, kuriais galima paskanauti pavyzdžiui čia. Tiesa, Reda išduoda, jog už tų kelių minučių ar vos keliolikos sekundžių svaiginančių ir dėmesį prikaustančių besikeičiančių vaizdų slypi daug daugiau: „Dinamika animacijoje gimsta labai lėtai. Ir kartais skausmingai. Dažnai susimąstau, kad norėčiau tik iliustruoti. Sukrauti visas savo jėgas į vienintelį piešinį, o ne „zulinti“ tūkstantį panašių.“
Tačiau tai netrukdo judėti į priekį, semtis ramybės ir atsipalaidavimo iš krūvos augalų, kurie yra dar viena Redos aistra.
[nggallery id=568]
„Mano augalai man-hobis ir atsipalaidavimo šaltinis. Tokią kolekciją turint kartais nemažai laiko skiri apžiūrėjimui, patikrinimui. Tuomet apie nieką kitą negalvoji. Kuo ne meditacija?“ tuo pat metu svajoti apie „nuoširdų, be jokių sąžinės graužačių tinginiavimą“, aprenginėti žvėrelius ir kepti debiutinį trumpametražinį animacinį filmą. Premjera planuojama pavasarį, o kol kas Reda nedaugžodžiauja, pasakoja:„filmo technika – pieštinė animacija. Aišku, pagrindinis herojus(-ė) vėl lapė. Įdomūs dalykai ten vyksta pas tą lapę namie. Ir jos galvoje…“ ir siūlo verčiau pažiūrėti treilerį.
O kol dar ne pavasaris, pasak menininkės „žiemą būtina pasivaikščioti apsnigtu mišku. Kiek įmanoma įvaldyti kokį žiemos sportą. Pabandyti nulipdyti ką kita be senio besmegenio. Pavyzdžiui, pilį.“
2 kojos blogai, 4 kojos gerai:)
Tobulos gėlės.