Skolas reikia gražinti iki Kalėdų, tad jau šiek tiek vėluoju. Tas „šiek tiek“ – maždaug pusmetis. Nes Proper Heat albumas Center of the World pasirodė gegužės pabaigoje.
Bet ne dėl tingumo taip yra. Paprasčiausiai nesinori grupei kaišioti pagalius į ratus, kuomet matai, kaip nuoširdžiai jie tiki savo kūdikiu. Plius daryti tai jų albumo pristatymo akcijai vos įsibėgėjant. Dvigubai nesmagiau, kai muzikantai tau dovanoja albumą su linkėjimais.
Bet dabar jiems jokia kritika jau nepakenks, tad galiu drąsiai.
Pirmiausia antrasis vilniečių albumas man asocijuojasi su Eurovizija: pirmos dvi dainos – visiškas „wow!“, daug spalvų, taip kokybiška ir #smagu (kaip pasakytų Šimašius). Nuo trečio kūrinio pastebi, kad viskas kartojasi (būtent, ne išlaiko vientisumą, o kartojasi) ir tampa nuobodu.
Antra, grupės narių išvaizda. Teko lankytis albumo pristatymo koncerte gegužės 22 dieną klube Tamsta.
Pasikartosiu, kad Karolis yra labai geras frontmenas. Bet kas jį (ir kitus atlikėjus) taip aprengė? Suprantu, kad laikas bėga, keičiasi nuomonės ir požiūriai, atsiranda vaikai ir mes patys, galiausiai, ne jaunėjam. Bet žiūrėdamas į Karolį scenoje, į tai, kaip jis apsirengęs ir kaip juda – ne tik pastebiu, kad jis pasenęs, bet ir pats toks jaučiuosi. O man nepatinka jaustis senam.
Tikėtina, kad grupė sąmoningai pasirinko laikytis būtent tokios adult music krypties. Tačiau net ir tai galima daryti išradingai (pvz. kas pasakytų, kad George Michael’ui čia 45 metai?).
Trečias užkliūnantis man dalykas – nenuoseklumas. Nesvarbu, ar grupė dainuoja apie meilę, kuriai skirta didžioji albumo dalis (Belive in Love, For the Love…), ar apie karą (Fire) – muzikinis paveikslas nesikeičia. Tai vis tas pats upbeat disco, house ir funk stilių mišinys. Man tai skamba keistai ir išmuša iš vėžių.
Sakysit, Bob Marley irgi dainavo apie meilę ir karą skambant vienodiems reggae ritmams? Tebūnie. Bet kaip jums jausmas šokti diskotekoje skambant dainai, kurioje kalba apie karą Ukrainoje? Ar labai linksma?
Visą albumą geriausiai apibendrina užsienietiškas junginis shoeshop music, naudojamas prekybos centruose skambančiai muzikai apibūdinti. Tai kokybiška, gerai suprodiusuota, neįpareigojanti, netrukdanti apsipirkinėti, neišsiskirianti ir , dėja, neįsimenanti muzika. Kaip vanduo iš čiaupo.
Nebelinkiu grupei trečiame albume tapti originalesniais ar įgauti spalvų, nes akivaizdu, kad jiems patinka tai, ką jie daro dabar (o mėgstančių jų muziką netrūksta). Todėl linkiu ir toliau daryt, kas patinka.
Viso albumo galima pasiklausyti čia: https://www.pakartot.lt/#!/album/center-of-the-world
