Tenka pripažint, ne kasdien tenka išgirsti kokybiško indie/nu/disco ne iš Vakarų Europos ar anapus Atlanto, bet iš mūsų kaimynų – Rusijos. Tiesa, ne taip seniai svečiavosi diskačiai Tesla Boy – electro/pop chebra iš tos pačios Maskvos. Tik jie gal labiau į electro pusę, o Pompeya – indie. Bet kas vakar indie, rytoj jau gali būti mainstream/lo-fi/pop/you-name-it, todėl dalijimą į žanrus čia ir paliksime.
Antrasis elitinės Senovės Romos prostitutės vardu pasivadinusios rusų ketveriukės darbas Foursome – gardus kąsnelis visomis prasmėmis. Jis ir melancholiškas, ir pakilus, tačiau gana vientisas savo turiniu. Sudėtyje septyni gabalai, tik vienas jų – Пицунда sufleruoja apie grupės kilmę, tačiau jis kaip ir visi kiti – anglų kalba. Reikia pagirti, rusiško akcento čia nepajusi, o švelnus vokalas skamba ne prasčiau negu kokio chillwave vėliavnešio Toro Y Moi kūryboje.
Albumo favoritus išrinkti sunku. Nes albumo vinių yra keletas ir jos vienos už kitą geresnės. Jeigu Brokn Window liūliuoja svajingumu, tai Y.A.H.T.B.M.F. (You Always Have To Be My Friend) – užburia nostalgišku skambesiu, skrydžio pojūčiu ir draugystės troškimu. Sava, artima ir atpažįstama.
Konstatuojam, kad Pompeya – tai muzika iš Rusijos su kokybės ženklu. Viso tai 33 minutės gan demonstratyvaus nerūpestingumo, dvelkiančio labiau Saulėlydžio bulvaru Los Andžele, kur grupė ir įrašė albumą, o ne Raudonaja Aikšte. Kaip jau rašėm, Foursome nemokamai galima parsisiųsti iš grupės soundcloudo, o patys jie penktadienį koncertuoja Vilniuje, Studio 9. Ne veltui mano pažįstama iš Piterio sakė, kad oни очень крутые! Ir pridūrė, kad dabar vaikšto į visus jų koncertus. Aš irgi nueisiu. Įvertinti, ar tikras toks skanus tas jų Moscow steak house.
