Krizė? Avarinė būklė? Aklavietė? Ne, ne ir dar kartą ne. Šių epitetų ieškokite kituose rašiniuose. Čia rasite tik pritariamą trypsėjimą ir lengvą optimizmą, vertinant Lietuvos metalo sceną per Wacken Metal Battle‘2012 vakarėlio prizmę.
Informacija norintiems vykti: WMB yra tradicinis atrankos į vieną stambiausių metalo muzikos festivalių Wacken Open Air, koncertas. Laimėtojas gauna galimybę pristatyti savo kūrybą šimtams tūkstančių plaukuočių Vokietijoje.
Renginio (žodžio konkursas vengsime sąmoningai) formatas šį sezoną tapo kaip niekad eurovizinis – balsavo ne tik komisija, bet ir žiūrovai. Atmosfera Propagandoje nuo to tik pagyvėjo, nes diskusijos iš serijos „kas už ką“ virė kone kiekviename patalpų kampe, ne tik prie baro. Dėl kelialapio į WOA varžėsi penki kolektyvai, plius svečių teisėmis savo programą dėjo pernykščiai čempionai Paralytic. Pasirodymų trukmė buvo griežtai ribojama, kiekviena grupė gavo apie 20 min. „eterio“ ir vertėsi, kaip sugebėjo.
Awakening Sun. Šio kvarteto progresą suru.lt atidžiai stebi nuo pat grupės debiutinio albumo pristatymo. Pastaruoju metu susidaro įspūdis, kad norima padaryti visko daug ir labai greitai, o kokybė yra nustumiama į penktą planą. Taip jau sutapo, kad per WMB‘2012 Awakening Sun ženklo gaminiai (ne tik Sold Out CD, bet ir neseniai iškepti antsiuvai bei marškinėliai) dalijosi prekystalį su Inquisitor produkcija. Visi palyginimai buvo žiauriai ne scenos naujokų naudai. Paklausit, kuo tai susiję su Bundančios Saulės pasirodymu koncerte? Tuo, kad kokybinio šuolio nesimato. Veržlūs groove rifai – savo vietoje, bet vientiso energijos užtaiso šeštadienio vakarą grupė sugeneruoti nesugebėjo. Kažkiek prisidėjo ir pirmas starto numeris – garsistai dar tik pratinosi prie erdvės ir turimų po ranka priemonių. Išankstinis nusistatymas skirti savo balsą būtent Awakening Sun arba Inquisitor pakibo ore.
Wulture. Niekam ne paslaptis, kad suru.lt sunkiai virškina power/heavy metal. Ir namie tokios bilibirdos gyvenime nesiklausytų. Bet šita pirmą kartą matyta Wulture chebra šeštadienį pradžiūgino. Nuo pat pirmo gabalo. Vokalistas pasirodė ir balsingesnis, ir šoklesnis, ir šiaip gražesnis už aną, kartą į Euroviziją važiavusį. Bosistas žavingai pūtė skruostus ir laikas nuo laiko prišokdavo prie mikrofono suriaumoti vieną kitą žodį. Gitaristai kartais taip pat peržengdavo heavy ribas, ir visa tai leido manyti, kad lakštingalai susimąsčius apie solidesnę švaraus vokalo manierą, iš Wulture gali išeiti visai įdomus sunkesnės muzikos projektas. Svaičiojant apie galimus ateities vingius, kilo noras balsuoti už entuziastingą jaunimą.
Inquisitor. Noras dingo, įvertinus Inquisitor programą. Į ją, beje, dėl specifinės kolektyvo kūrybos tilpo tik trys gabalai. Jų parinkimas nebuvo idealus – tai pripažino po koncerto patys muzikantai. Įžangai reikėjo nuo pirmų akordų kabinančio gabalo, kad ir to paties Pricipia Mathematica… iš debiutinio albumo. O garbė atiteko dar ne iki galo nušlifuotam, sudėtingam naujam šmotui. Vėliau matematikai visgi įsivažiavo ir įtikino, kad geresnių kandidatų važiuoti į Wackeną už juos tiesiog nėra. Ekspresyvus, sunkiai išskaičiuojamas, arcturoformis juodmetalis Vokietijoje neturėtų likti nepastebėtas.
Lucifer. O štai vilniečiams Lucifer taip greičiausiai nutiktų. Greiti death/thrash rifai, šaižios solotės bei apskritai gitarų skambesys nudžiugino, organizavo tikrą plaukų (ar riebalų, kas kuo gali pasigirti) kratymo terapiją. Bet nustebinti Europos tokiu produktu nepavyktų. Nors buvo vienas fokusas šeštadienio pasirodyme – grupės narius vokalistas ėmėsi vardinti jau nuo pirmo gabalo. Originalu.
Anomaly. Šie klaipėdiečiai – tikra anomalija. Grupė egzistuoja jau beveik 20 metų, bet per visą tą laiką išleido tik vieną kasetę. Todėl frazė „Kitas gabalas bus… iš kasetės, kažkas norėjo“ labai pralinksmino. Šiaip sunku sugalvoti, kokia širšė sukandžiojo grupės narius, kad jie ant pensijos slenksčio būdami staiga sumąstė sudalyvauti šioje metalo Eurovizijoje. Bet vakarą puikiai papildė – atrodė oldschool, grojo oldschool ir šiaip oldschool. Kiek teko nugirsti, visi seniai ruošėsi balsuoti būtent už Anomaly, bet ne visi pajėgė nunešti lapukus iki balsadėžių. Oldschool.
Kol buvo skaičiuojami balsai, scenoje siautėjo pernai atrankoje laurus nuskynęs jaunimas Paralytic. Didelio įspūdžio nepadarė. Gal jų, įspūdžių, jau tiesiog buvo per daug, o gal tiesiog pasireiškė standartinio brutal death metal firminė savybė – labai jau ilgi nuobodaus kalimo intarpai tarp tikrai įdomių momentų.
Nugalėjo Inquisitor. Už juos nubalsavo ir žiūrovai, ir komisija. Solidarumas veža, ne veltui prieš paskelbiant rezultatus į galvą šovė mintis būsimus čempionus paremti ne tik balsu, bet ir finansiškai. Juolab senokai namuose nebuvo new joy.
Wacken Metal Battle‘2012 @Propaganda, Vilnius, 2012 03 31.
Kaina: 25 lt.
Vieta: klasikinė.
Garsas: palaipsniui gerėjo ir galiausiai tapo visiškai priimtinas, nors atskirais atvejais tai vienas, tai kitas instrumentas iš konteksto dingdavo.
Alus: už Vilniaus alų po piataką – visada geras balas, o Dundulio paragaut neteko.
Gražios merginos: kelios krito akyn. Ypač viena, su atomine „bombos sprogimo“ šukuosena. Gražuole, atsiliepk!
Žiūrovų: kokie 400.
Vakaro hitas: Bleeding Soul by Wulture.
Bendrai: 9/10. Dangiškos ekstazės koncertas nesukėlė ir galiausiai tečiuožia vamzdžiais tas Wackenas, bet įsitikinti, kad Lietuvos scena gyva, buvo žiauriai malonu. Beje, čempionus galima bus pamatyti jau penktadienį, per koncertuką @Metro.
Foto: Vytenis Jurevičius
[nggallery id=509]
