Nors gal su tais košmatais šiek tiek ir perspaudžiau. Tiesiog.. toks menas man kelia labai sodrius ir skirtingus jausmus: akimis – gražu/darbo daug, širdyje meno laisvė sukirba, bet protas vistiek įsuka į beprasmybę ir šūdą. Maybe it’s just not me.
Tai tiek komentaro šiam kartui. Savo jausmus plastelinui kviečiu susigalvoti patiems:
