Po antrą PlanningToRock albumą W pristatančio koncertinio turo pabaigos Janine Rostron buvo apėmusi kūrybinė krizė. Tuomet ji sugalvojo, kad nori kurti muziką, kuri leistų jai jaustis įkvėpta ir išlaisvinta. Ta muzika taip pat turėtų būti naudinga.
Nu ir prasidėjo. Gabalai, kurių pavadinimai kalba patys už save. Įsiskaitykit: Patriarchy Over & Out arba Misogyny Drop Dead.
Šitoj situacijoj panelė Rostron man primena Donkichotą, nes kovoja su nesamais dalykais ir spardo negyvą arklį. Manau, kad feminizmą reikėtų palikti praeitame amžiuje ir pamiršti, kartu su visom Rozom ir Klarom, kaip atgyvenusi dalyką. Nes tai tebėra vaidilučių, kurioms trūksta pagalio aukurui, prasimanymas. Kad ir praeitos savaitės išpūsta chujnia (kitaip nepavadinsi) dėl KTU plakato. Mūsų šiandieninėje visuomenėje kiekvienas yra tuo, kuo nori būti. Juk aplinkui pilna moterų direktorių ir jau, ko gero, neliko nei vienos sporto šakos, kurios nekultivuotų moterys.
Kitas jos taikinys – lyčių lygybė (nors tai iš esmės tas pats, kaip ir pastraipoje aukščiau) ar netgi jų panaikinimas/atsikratymas. Janine net specialiai apdoroja vokalą, kad jis būtų „belytis“. Ok, būkite amebomis ir hermafroditais, o aš gal kaip nors ne.
2013-ais metais Janine pasikeitė vardą į Jam. Šito tai pavydžiu. Nes aš, jei būčiau koks Andrej Tunevič, gal irgi norėčiau pasikeisti vardą į Andrzej Tuniewicz, bet teisingumo ministerija neleidžia. Nes juk vardai turi būti rašomi tik lietuviškomis raidėmis. BMW ir Volkswagen tinka, nes tai yra prekiniai ženklai. O savo pavardę susikišk, ji ne prekinis ženklas, geležis svarbesnis už žmogų.
Bet nenukrypkim. Dar PlanningToRock dainuoja, kad falling in love with whoever you want to, all love’s legal ir kitokias LGBT tiesas. Čia viskas ok, mylėk, ką nori, dulkinkis su kuo nori. Svarbu, kad visiems būtų gerai.
Be to visą albumą Janine/Jam sugalvojo, sugrojo, įrašė ir prodiusavo pati (vėl gi bandydama kovoti prieš intelekto ir įgūdžių skirstymą pagal lytį). Aišku, albumą galima vadinti avangardiniu, ekscentrišku arba tiesiog minimalistiniu. Bet man All Love’s Legal skamba kaip demo įrašai, lyg būtų įjungti ne visi takai (kartą taip pridarė dvi mergos Ellen Allien ir AGF). Štai pavyzdžiui Kanye West (specialiai pasirinkau juodaodį/afroamerikietį) pernykščio nuostabaus albumo Yeezus prodiuserių grafoje išvardino virš 25 vardų (pradedant nuo savęs iki Rick Rubin ir Gesaffelstein). Nuo to albumo vientisumas nenukentėjo. Noriu akcentuoti tai, kad jei nemoki – leisk kitam, nepriklausomai nuo lyties.
All Love’s Legal pasirodo pirmadienį, vasario 17 dieną.
P.S. Kodėl juodaodžai/afroamerikiečiai gali vieni kitus vadinti negrais (nigeriais), o baltieji juos – ne?
Jūtūbėj klausiau tris gabalus. Visi geri.