Planetariumų romantika

Julian Lynch galėtų kurti muziką planetariumams arba garso takelius skrydžiams į kosmosą. Ir jei Jean Michel Jarre grotų konceptualų ambient ir nebūtų toks pompastiškas, galbūt galėtų sukurti tokią kosmoso simfoniją kaip Ground. Pasakiškos erdvės čia kuriamos gaivių kosminių ambient bangų ir saksofono pagalba. Kosmoso platybės efektas sukuriamas minkštai jausmingu garsu ir pasakiškomis vizualizacijomis su nuostabiais gyvais žvaigždėlapiais danguje, jūra, kažkokiais tarsi ne mūsų planetos sniegynais. Atrodo toks landšaftas būtų puiki tokios kompozicijos iliustracija. Kūrinys puikiai derėtų ir Stanislavo Lemo Soliario ekranizacijoje dramatiškesnėmis akimirkomis. Bet jis puikiai skamba ir kaip savarankiškas meno kūrinys.