Ką aš galiu pasakyti? Gerai, kad ji trumpa, todėl nieko nepraradau. Knyga absoliučiai manęs nesužavėjo. Jau nebepamenu, kodėl ja susidomėjau – beskaitydama pamiršau. Berods, kažkas paminėjo, kad čia knyga – literatūrinis eksperimentas, o juk pasidomėti eksperimentais visada į naudą. O gal man tiesiog buvo smalsu, kuo gi taip susižavėjo tie prancūzai, mat anotacijoje parašyta, kad Maži malonumai Prancūzijoje išleisti 23 kartus 110 000 tiražu. Kad ir kaip buvo, faktas lieka faktu: knygą perskaičiau ir likau jai abejinga.
Kas čia per knyga ir kodėl ji eksperimentas? Čia nėra nei siužeto, nei veikėjų. Nėra veiksmo, nėra veiksmo vietos ir visų kitų tradiciniam romanui svarbių dalykų. Čia trumpose apybraižose aprašomi visokie mažučiai, niekuo neypatingi, paprastučiai, kasdieniai dalykėliai, iš kurių susideda gyvenimas. Daiktai arba potyriai. Pavyzdžiui:
peilis kišenėje,
pyragaičiai sekmadienio rytą,
žirnių gliaudymas,
taurelė portveino,
obuolių kvapas,
pirmas gurkšnis alaus,
greitkelis naktį,
skaitymas paplūdimyje,
sekmadienio vakaras,
laikraštis per pusryčius
ir taip toliau. Kai kurie dalykėliai gerai pažįstami, skaitydamas apie juos šypsaisi, nes pats esi tai ne kartą patyręs ir gerai supranti apie ką rašo (man ypač surezonavo skaitymas gulint). Kiti dalykai visai svetimi. Pavyzdžiui, „Lukumas arabo krautuvėlėje“. Nežinojau, nei kas tas lukumas, nei kur man dabar staigiai rasti arabo krautuvėlę. Dar kiti dalykai apskritai jau prarasti. Pavyzdžiui, skambinimas telefono būdelėje.
Gal visa tai ir skamba įdomiai, bet patikėkit manim, skaityti buvo nežmoniškai nuobodu. Koks skirtumas, ką kažkoks prancūzas mano apie Tour De France lenktynes arba apie judantį Monparnaso stotelės taką? Man tai jokio. O ir proza niekuo neypatinga. Man daug labiau patiktų skaityti LSD pavartojusio asmens atsiliepimus apie kasdienius objektus: Ooo, medžio žievė… Kokia ji… Ohoho… Ir gruoblėta, ir sykiu švelni… O raštas… Eik tu sau!
Knygą siūlau tiems, ką domina literatūriniai eksperimentai. Dar siūlau visokiems užkietėjusiems ir ryšį su realybe praradusiems optimistams. Tiems, kurie nesveikai žavisi visokiais kasdieniais dalykais. Kitiems nerekomenduoju, nes nuoširdžiai nesuprantu, kuo ši knyga gali būti vertinga.
