Ką gi, brangieji, startuojame su daugiaserijiniu projektu, pavadintu „suru.lt Eurolygoje“. Kauno „Žalgiris“ neįžvelgė mumyse nemeilės tituluočiausiam Lietuvos klubui (in ya face visiems komentaruose mus šališkumu apkaltinusiems!) ir tėkštelėjo ant stalo sezoninę akreditaciją. Jos dėka mums nereikės prisidenginėti, kaip kokiam „Lietuvos ryto“ fotografui Mindaugui Kulbiui, vakar neva atstovavusiam „Getty Images“, todėl visą sezoną stengsimės per suru.lt prizmę papasakoti įspūdžius, Eurolygos kovojant abiems mūsų šalies klubams. „Abiems“ – nes tikimės, kad kitą savaitę ant mūsų kaklų kabos ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ akreditacija. O visiems skaitytojams primename, kad suru.lt nėra įsivėlęs į šiuo metu įsismarkavusį dviejų klubų karą su žiniasklaida. Mes – rimtas nepriklausomas reikalas. Todėl visada rašome tik tai, ką matome, girdime ar užfiksuojame. Nebent meleoną pasiūlytų. Každamu!
Grįžtant prie vakar dienos rungtynių, šiemet suburta labai simpatiška Kauno komanda kontroliavo žaidimo eigą visos dvikovos metu ir laimėjo užtikrintai ir nepersistengdama. Gaila, kad dvikovos pabaigoje buvo iššvaistytas turėtas 20 taškų pranašumas. Jo gali pritrūkti žaidžiant Belgrade, kur vietinės faunos sukeltame pragare žaisti sunku visiems be išimties. Tuo tarpu Kaune publika šėlo, publika smaginosi, publika turėjo gerą laiką. Tokį gerą, kad jau po didžiosios pertraukos ant halės parketo reguliariai ėmė leistis popieriniai lėktuvėliai. Gaila, kad tuos skrydžius įtvirtino ir sulankstyta alaus skardinė, atskriejusi, beje, iš „Žalgirio“ fanų tvirtovės – E tribūnos.
Beje, alus! Ar žinote, kodėl verta ateiti į „Žalgirio“ Eurolygos rungtynes halėje? Todėl, kad po rungtynių alus pardavimo taškuose kainuoja tik 1,99 lt. Dzin, kai pagalvoji, tas krepšinis, šokėjos ar pergalės. Visus tuos, kurie, ketvirtajam kėliniui nepasibaigus, pakilo iš savo vietų ir patraukė link išėjimų, buvo galima įtarti skubant užsiimti eilę. Deja, mes darbo vietoje alučiu sau pasilepinti neleidžiame, skubėjome į spaudos konferenciją, todėl, kokio pasisekimo sulaukė ši akcija, pasakyti negalime.
Spaudos konferencija susivėlino geras 25 minutes. Kaip tylomis juokavo žurnalistai, turbūt todėl, kad V. Romanovo apsauga gaudė pasislėpusius „Lietuvos ryto“ žurnalistus. „Partizano“ treneris turėjo vertėją – labai jau ne dažnas atvejis šiuolaikiniame krepšinyje. Taip, pasitaiko, kad rinktinių treneriai silpniau šneka angliškai, tačiau didžiųjų Europos klubų strategams bendrauti su žiniasklaida problemų iškyla retai. Pavyzdys – Londono „Chelsea“ vyr. treneris C. Ancelotti, kuris pirmaisiais klube mėnesiais vos pralemendavo anglišką žodį, o dabar interviu dalina visiškai pakenčiamai.
Tiek įspūdžių. Tradiciškai vadovaujamės sūriu šūkiu „mažiau kalbų – daugiau vaizdų“ ir Jūsų dėmesiui paserviruojame šiek tiek krepšinio, „striksių“ ir fanų.
[nggallery id=234]
