Pageidavimų koncertas #14: Ilius stato

Jūsų tyla ir abejingumas vėl verčia mus elgtis labai egoistiškai.
Todėl keturioliktoje „Pageidavimų koncerto“ dalyje – vėl mūsiškis.

Paulius – nepataisomas išsiblaškėlis ir vėjavaikis, nors iš šono gali pasirodyti panašus į rimtą. Iš jo pilstomų rytinių šotų, ko gero, supratot, jog taip pat jis – nepataisomas gotas. Užaugęs turėtų tapti žurnalistu. Kartais paDJina, pašneka radijuje, pavertėjauja už pinigus.

Šiuo metu jaunuolis mokslų reikalais blaškosi po užsienius, bet greit grįš į savo mylimiausią, gražiausią, pasakišką Vilnių. Svajokliška natūra visuomet vedė jį link tamsesnių, svajingų shoegaze/dream pop/ambient/post punk sąskambių (goth įtaka visgi daro savo ir nuo to sunkiai pabėgsi), tačiau šįkart jis truputį pažaidė su platesne stilistine amplitude.

A la recherche du temps perdu (Prarasto laiko beieškant, jeigu ką) – M.Prusto romano pavadinimas, gana taikliai nusakantis mikso esmę. Šis kūrinukas – savotiškas koliažas, atminties, prisiminimų pasaulio, nostalgijos muzikinis tyrinejimas. Čia susilieja tiek chanson, tiek modernios klasikos, tiek drone/ambient stilistikos, greta skamba William Basinski ir Serge Gainsbourg kūriniai. Paulius mano, jo tai – įvairiausių atspalvių tonais dvelkiantys garsai, Prustiško laiko muzikiniai atspindžiai, menantys skirtingas žmonių ar daiktų istorijas.

Tai muzika, kuria reikia tiesiog grožėtis ir mėgautis jos keliamu (pa)sąmoniniu poveikiu. Tai – garso tėkmė, besiliejanti per skirtingus laikmečius (nuo 1948 iki 2012). Juk praeitis formuoja dabartį, kas ypač pasireiškia muzikoje ir kituose menuose. Tad tai – savita subjektyvi retrospektyva, skirtingų kartų, kūrėjų veiklos ir sąveikos rezultatas.

O šiaip tai Paulius išgarsėjo dar anksčiau sumiksavęs tingios vasaros garso takelį. Anas gal net geresnis už čia pristatomą rudeninį.

Primenu, blia, kad laukiam laiškų su jūsų širdies muzika adresu bong[eta]suru.lt .
Siųskite mums dainas, kurios neišlipa iš jūsų grotuvų ir mes jomis pasidalinsime su visais.