Audrius muzikos klausosi daug ir įvairios. Tačiau visada, kaip ir pridera tikram gotui (jis tai akivaizdžiai neigia, bet širdyje tikrai toks yra) linko prie gilesnių ir tamsesnių muzikos atmainų. Ne dėl to, kad progresyvo vakarėliuose nebūtų linksma ar viduramžių smuklių muzikos sąskambiai nebūtų mieli jo juodai širdžiai. Tamsios gelmės turi kažką neapibrėžiamai artimo ir užkabinančio, ypač tos „mažiau šokamos ar visai nešokamos“ – archaiški industrial sąskambiai, ramios ambient dermės… Šiame mikse rasit dalį minėtųjų – šiek tiek darkjazz, šiek tiek post-rock ir žiupsnį ambient.
Šios keliasdešimt minučių buvo įrašytos sunkų sekmadienio rytą. Tačiau tai istorija ne apie sunkius rytus ar tvarkingus pasisėdėjimus – greičiau apie klajones drėgnais rudens nakties skersgatviais, vis priartėjant prie apšviestų iškabų, užeinant į po jomis stūksančius barus ir išeinant pro šonines duris į intymią tamsą tykiuose bromose ar menkai apšviestuose kiemuose.
Nighttime drifting by Audrius Ramuva on Mixcloud
Kaip ir pridera tikram gotui (jis tai akivaizdžiai neigia, bet širdyje tikrai toks yra), šiek tiek post-rock ir žiupsnį ambient įrašė sunkų sekmadienio rytą (suprask, kad šeštadienį buvo žiauriai pilta, kaip ir pridera tikram, tačiau to nepripažįstančiam, gotui). Ir aiškų, įrašė ne ką kitą, o istoriją apie “klajones drėgnais rudens nakties skersgatviais, vis priartėjant prie apšviestų iškabų, užeinant į po jomis stūksančius barus ir išeinant pro šonines duris į intymią tamsą tykiuose bromose ar menkai apšviestuose kiemuose” – tai čia kaip, šeštadienį aprašė?
Aprašymo autorius tikras genijus. Skaičiau ir tiesiog buvau apakusi.
Aš visada Bongui sakiau, kaip malonu, kad šios erdvės neaplenkia ir mokyklinio interpretacijų egzamino pažibos.
Tai kad čia nebuvo ką interpretuoti (tai būtų buvę labai įdomu, nes interpretacijomis visuomet domėjausi, ir ne mokykliniu lygiu). Kūrinio autorius pristatytas tokiu stiliumi ir taip, kad atrodo, jog jis pasimetęs neformalas alkoholikas, kuris “sunkia dūšia” kuria istorijas apie kažkokias tamsias klajones. Man kūrinio autoriaus vietoje būtų ne tas žodis kaip pikta, kad mane ir mano darbą, kuriuo išreiškiu save, pristato taip klaikiai.
Margarita,
aprašymas buvo parengtas remiantis paties autoriaus pristatymo tekstu. Tiksliau, tas tekstas tebuvo minimaliai patiuninguotas ir nuo savęs pridėjau autoriui goto epitetą, su kuriuo Audrius, žinoma, nesutinka. Bet juk jo gotizmas akivaizdus, ar ne?
Ir šiaip, siūlyčiau į viską žiūrėti šiek tiek atlaidžiau. Mes čia pramogaujam. Pabandyk ir tu 😉
Margarita, Margarita…