Birželio vidury ispanų techno muzikos patriarchas Oscar Mulero nuosavoje įrašų studijoje Warm Up Recordings išleis trečiąjį albumą Black Propaganda.
Praėjo kiek daugiau nei metai nuo pirmtako (debiutinio ) Grey Fades To Green (visąlaik kirba klausimas, kokią sąsają šis albumas turi su Visage), kuris buvo pirmasis tokio pobūdžio leidinys Oscaro muzikiniame kelyje. Dvigubas albumas, atspindėjęs tuometines autoriaus mintis ilgai sukdavosi ir manosiose.
Priešingai nei ankstesnis, Black Propaganda nusigrežia nuo ritmų įvairovės, skaitmenizuoto melodingumo, tonacijos variacijų ir lenda tamsyn. Garsiniu požiūriu šio albumo skambesys tapo paprastesnis, sudarytas iš mažesnio garsinių elementų kiekio, bet subtilesnis suvedime. Mulero orientavosi į detales, kurios albumą pateikia tamsos desertu. Negaliu pripažinti, jog visos albumo kompozicijos mane įtikino savąja, vadinkim, propaganda (pernelyg šaltos ir bejausmės intro ir outro). Iš likusių septynių (taip, albume kūrinių tikrai nedaug) – Introducing Errors ir Disinformation skamba kaip jau girdėti kūriniai (Surgeon?). Likę penki – geri darbai. Itin patikęs – Inaccurated Information, jaučiama Jeff Mills kosminė, dvimatė, plokščio skambesio įtaka, remiantis labiau įprastu, Oscar Mulero ritmu.
Perklausęs Black Propaganda prisiminiau jausmą, kai pirmą kartą išgridau Speedy J albumą A Shocking Hobby. Ir tada perklausęs nesupratau, kas čia tokio šokiruojančio, ir dabar nesuprantu – kur tas melagingas, absurdiškas turinys, diskredituojantis klausytoją?
Viskas čia daugiau negu tvarkoj.
Žiauriai geras viršelis 🙂