Olė, olė, olė, olė – Soulfly, Soulfly!

Olė, olė, olė, olė – Soulfly, Soulfly! – taip ir ne kitaip pasibaigus Cavalerų šeimynėlės (Maximum Cavalera!) pasirodymui norėjosi skanduoti minant pedalus namolio. Bet tai apie viską nuo pradžių.

Atminus jau minėtais pedalais ant aštuonių skelbtai renginio pradžiai pasirodo, kad prie pat klubo prirakint arklio galimybių nelabai matyti, o ir aplink slankioja daug įtartinos išvaizdos juodai apsirengusių ir išgėrusių jaunuolių.

Pasirodo šalia esanti Maksima ne tik suteikia galimybę priparkuoti dviratį, bet ir tiems patiems jaunuoliams parūpina dar po vieną ant linksmumo (drąsos?). Kadangi eilių prie durų/rūbinės nėra (keista?) štai jau mes viduje skaitome šio vakaro meniu…

…ir žiūrime kaip klojamos baltos staltiesės:

Meniu maloniai nuteikia gomurį, o ir minant juk įvyko negryžtami dehidratacijos procesai, taigi einam tiesiai prie reikalo.

Pamatęs žemiau vaizduojamą situaciją suprantu, kad troškulys dar ne viskas, o ir garsai iš už kampo jau liejasi į ausis.

 

Na ką, pirmas vakaro patiekalas arba kitaip jaunieji Cavaleriukai (kavalieriai?) Lody Kong. Nežinau kada jie gimė, na bet iš vaizdelio ganėtini peckeliai dar ypač jei palyginti, kad dauguma klausytojų yra sulaukę gerbiamo 4-to dešimtmečio ir toliau.

Bandom klausytis ir iš arčiau, ir iš toliau, garsas nuimtas, dainuoja silpnai, muzika primena vietomis kokį tai grunge‘ą. Net ir vokalisto šukuosena Cobainui gėdos nepadarytų.

Prastovėję savo pusvalandį (?) pabaigai susikeičia vietomis ir skelia linksmesnį baigiamąjį akordą.

Na tai tas aukščiau pasistojęs klausimas… Jį vis tiek reikia spręst, tad kitas 15 min. skiriu fakultatyvinei socializacijai su troškulio broliais. Tuo metu ant scenos lipa vidurinieji kavalieriukai, anieji jau gerokai paaugę tai kerta iš peties. Garsas atsukamas. Atlaikyk!

Grupė darbuojasi, lieja prakaitėlį (suru.lt?) ir rezultatai ateina gan greit. Kyla rankos.

Prasideda šokučiai. Žodžiu kaip ir liepė gerbiamas frontmenas (jis gi ir misteris posūnis) penktadienis pradedamas taškyt.

Tuo tarpu jaunimas atidirbinėja kioskelyje.

Incite nelabai prašomi suimprovizuoja bisiuką, per kurį uždega dar pora dujinės skylių, ačiū jiems, perspektyvus jaunimas (tie, kur per 30) apšildytas kaip reikalas. Traumų dorojant pagrindinį patiekalą gal bus mažiau. Na tai pusvalanduko tarpas paskambint mamai, parukyt (kol mama nemato) ir pan., tada visi gražiai sustojam…

… ir šekit World Scum, the generation of sin returns.. the final war – the antichrist and Jesus

Tėtei Cavalerai praktiškai užteko tik pirštu grūmoti ir visi šeimyninių apeigų dalyviai puolė staugti, linksėti galvomis, trepsėti kojomis, lieti prakaitą ir kitaip melstis velikiy i užasniy Massimiliano Antonio Cavalera.

Buvo giedamos Refuse/Resist, Prophecy, Back to Primitive, Intervation, Territory ir kitos senos gerai žinomos ir naujos psalmės. Vienam tarpe imho buvo pagrotas pragrojimas iš Pantera repertuaro. Buvo momentas kai su tėte pažaisti smėlio dėžėje buvo pakviesti ir vaikučiai. Šeimyninės vertybės gi vakaro tema.

Atsiprašau, jei ką įžeisiu pasakydamas, kad triukas su Lietuvos futbolo marškinėliais 2009 m. man buvo kur kas mielesnis širdžiai nei šių metų pasirinkimas – krepšinis ir jo atributika. Na bet tebūnie tai duoklė koncertą stebėjusiam Sėklai.

Uždainavus olė olė olė olė soulfly soulfly mintys apie krepšinį nugaravo, o pažvelgus eye for an eye bei salėje tvyrant kvapui kaip geriausiose Paryžiaus kačialkose Dievai ir nužengė sau iš olimpo.

Publika skirstėsi palaiminti, sotūs ir besišypsančiais veidais. Penktadienis ištaškytas, buvo gerai.

 

Garsas: priklausomai nuo vietos, 8/10
Tvarkaraštis: vokiškai tiksliai
Alus: trys barmenai piko metu – blogis; tamsus/šviesus Volfas engelmanas – 6 lt
Publika: solidi
Merginos: (moterys) gražios!