Šeštą kartą vykstantis OFF Festival šiemet, jau antrus metus iš eilės, rengiamas Katovicų mieste, Trijų Tvenkinių Slėnyje. Pirmus keturis metus direktorius – grupės Myslovitz vokalistas Artur Rojek – renginį organizavo gimtajame mieste Mysłowice. Tačiau savivaldybės tarybos nariams nesutarus su miesto meru festivalis persikėlė į didesnį miestą, kur atsirado didesnės galimybės.
Susumavus penkias serijas festivalyje pasirodė tokie atlikėjai kaip Fennesz, Toro Y Moi, Tunng, Lali Puna, Anti-Pop Consortium, The Flaming Lips, Dinosaur Jr., Matmos, These New Puritans, El Perro del Mar, Spiritualized, The Field, Wildbirds & Peacedrums, The National, Dictaphone, Casiotone For The Painfully Alone, Handsome Furs, Of Montreal, Caribou, Mogwai, Clinic, British Sea Power, Max Tundra, Jacaszek, Architecture In Helsinki, Piano Magic, port-royal, Electrelane, IAMX…
Šie nieko nesakantys pavadinimai byloja, kad festivalis skirtas nerdams, gykams, akinukams ir kitokio plauko hipsteriams. Būtent tokių žmogeliukų festivalyje ir buvo daugiausia. Visi įdomūs, spalvingi, gražūs ir svarbiausiai gerai nusiteikę. Suprantama, daugiausiai lenkai, bet teko girdėt nemažai kalbančių vokiškai, olandiškai, angliškai, prancūziškai, ukrainietiškai ir tomis kitomis kalbomis, kurių neskiriu (vengrai, rumunai, bulgarai?). Tiek apie žmones. Jei kalbėtume apie merginas ir moterys – jos dar gražesnės nei Audioriver festivalyje.
Pats festivalis – pirštus apsilaižyt: nuo organizacijos iki kainų. Patogu, pigu, kokybiška. Vienžo – lygis. Mes tokio neturėjome ir greitu metu neturėsime (net prie geriausių norų Lietuva yra per maža šalis). Kempingas trims paroms kainavo 60 zlotų, bet. Prausyklos, dušai (Be2gether turėjo kažką panašaus, bet užsikimšdavo po kelių žmonių arba baigdavosi vanduo ir belikdavo tik laistyt žmones iš gaisrinės mašinos šlango), šezlongai kiekvienam.
Foto: Morandis [nggallery id=408]
Muzikiniai nuotykiai (praleidę lenkų esamas ir būsimas žvaigždes) prasidėjo nuo praeitų metų simpatijos Glasser. Cameron Mesirow scenoje pasirodė su apsauga nuo mašalų „kad musės nepraryčiau“ ant veido.
Pasirodymą (kaip ir Ring albumą) pradėjusi nuo Apply bei įsitikinusi, kad pavojai iš vabzdžių pusės negresia – galvos apdaro greit atsikratė. Scenoje elgėsi keistokai neapsipratusi (prisipažino, kad jai tai pirmas kartas Lenkijoje) ir šokio maniera priminė autistę. Bet dainavo gražiai. Beveik kaip Fever Ray ar kokia Enya. Scenoje jai talkino kepurėtas bičas ir visą muziką leido iš laptopo. Tik kartais įvairumo dėlei pamušdavo būgną.
Sugrojusi beveik visą albumą (9 dainos) Glasser kukliai padėkojo ir net neišnaudojusi viso jai skirto laiko limito pasišalino nuo scenos.
01. Apply
02. ???
03. Plane Temp
04. Home
05. a capella
06. Treasure of We
07. Glad
08. Tremel
09. Mirrorage
Warpaint mergos pradėjo taip, kad pamaniau, jog tai bus eilinės stervos ala Hole ar L7. Bet po kelių dainų paaiškėjo, kad jų, lyg iš praeito amžiaus pabaigos skrynios ištrauktas, sheogaze, psichodelinis, alternatyvas rokas visai nėra morališkai pasenęs. Toks minkštai kamuotas ir moteriškai jautrus
Drąsiai vienas iš festivalio atradimų. Grįžęs iškart parsisiunčiau debiutinį (ir vienintelį) albumą The Fool bei Exquisite Corpse EP. Dabar rašau ir klausau. Patinka.
01. Warpaint
02. Bees
03. Burgundy *
04. Undertow
05. Beetles *
06. Majesty
07. Elephants *
[nggallery id=409]
Tuo tarpu AIDS Wolf vokalistė eksperimentinėje T-Mobile Music scenoje rijo mikrofoną.
[nggallery id=410]
Artėjo vienas tų pasirodymų, dėl kurių labiausiai norėjau važiuoti į OFF festą. Junior Boys. Bijojau, kad tik nepradėtų pristatinėti naujausio albumo, kuris, nepaisant pavadinimo It’s All True, nėra visai toks. Nesakau, kad blogas. Tiesiog ankstesni du – žymiai geresni. Jeremy Greenspam ir Matt Didiemus, matyt, ir patys puikiai supranta, kad naujo albumo gabalai (išskyrus pirmą ir paskutinį) nėra labai tinkami šokiams. Ypatingai gerai tai turėtų žinoti Mattas, per Silence organizuotą naujaką Forum Palace ne tik, kad nepasižymėjęs skania selekcija, bet ir nesugebėjęs gerai suvesti trekų (arkliuoti juk kas antras moka).
Laimei taip neatsitiko ir pradėjo iškarto riebiai – nuo Begone Dull Care favorito Parallel Lines. Mattas paspaudęs playback mygtuką ir kartais kažką papildomai pamaigydamas abejingai rūkė prie savo aparatų, o sultingai apkūnus Džeremis jausmingai dainavo falcetu. Būgnininkas, atrodo, nepersistengė.
Beje, dėl tos šokių muzikos. Iš tikrųjų dauguma Junior Boys įrašų nėra tinkami šiam reikalui. Dėl šios priežasties jų pasirodymas nebuvo toks išjudinantis, kurio, ko gero, tikėjosi dalis publikos išsiskirsčiusios po pirmų gabalų (atleiskit jiems, jie, veikiausiai, iki tol nebuvo girdėję džiuniorų muzikos). Ir nors „šou“ buvo pakankamai statiškas, melancholiškas ir gal net refleksyvus, o berniukai su publika bendravo vangiai – vis vien buvo gera juos išgirsti gyvai. Tiesa, prieš In The Morning Jeremy parsitarė, kad jo tėtis gimęs kažkur netolimose apylinkėse. Pamaniau, kad tai turėtų būti hipsteriškas trendas (juk pvz. Gaslapmkillerio bobutės tėtis yra from Lithuania).
Setliste (man) trūko tik Count Souvenirs ir gal So This Is Goodbye pabaigoje. Visai norėčiau pakartoti dar kartą. Vilniuje. Vidi?
01. Parallel Line
02. Bits & Pieces
03. A Truly Happy Ending
04. You’ll Improve Me
05. Double Shadow
06. In The Morning
07. Work
08. Banana Ripple
[nggallery id=411]
Po tokių katiniškų švelnumų programoje buvo numatyti švedų metaliūgos Meshuggah. Ir iš karto pradėjo sinchroniškai linguoti.
Taip, turi jie ekspresijos ir kažkokių dar ypatingų savybių, dėl kurių išskiria iš armijos jiems panašių. Bet šito plauko brolių prisiklausiau prieš keletą savaičių Velnio Akmeny, be to ne tokios nuotaikos gauti važiavau į OFF festą.
[nggallery id=412]
Vos nepamiršau. Reikia pagirti organizatorius už puikia sudėliotą lainapą. Festivalyje dvi didelės scenos – mBank ir Leśna, bei dvi palapinės – Trójkowa Scena Prezydencji ir Scena Eksperymentalna T-Mobile Music. Vienu metu didelėse scenose niekas negrodavo, taip pat ir palapinėse. Todėl kirstis galėjo tik „didelis“ su „mažiuku“.
Nuėjau patikrinti „mažiukų“ prancūzų Gangpol & Mit. Sylvain Quément ir Guillaume Castagné grojo įvairias 8-nių bitų keistenybes iš video žaidimų sinchronizuodami muziką su multikais vaizde.
Nesigėdijo (durniai!) net porno.
Nesistebiu, kad Mike Patton priglaudė juos po Ipecac Recordings spranu. Toks tokį surado. Šaunuoliai.
Palapinių reidas tęsėsi su Matthew Dear ir jo gyva banda. Juodo miesto meras išsipuošęs baltu kostiumu ir pagalbon pasitelkęs 3 kviestinius draugus išsiūbavo iš lėto, bet užtikrintai. Besiblaškydamas tarp dviejų Deividų (Bowie ir Gahan) atlikimo manierų Metju privertė šokti visus.
[nggallery id=413]
Tuo tarpu eksperimentinėje scenoje savo pasirodymą pradėjo didelį ažiotažą kėlęs Omar Souleyman iš Sirijos. Pilnutėlė palapinė (su siūbuojančiom grindim!) ir dar tiek pat šokančios liaudies už jo ribų privertė mane pasijausti labai nepatogiai. Atleiskit, bet nesuprantu tokios babajų muzikos (sako, kad ji vadinasi dabke arba dar kartais apšaukia sirijietišku techno). Tas Omaras-Saddamas ir jo choreografiniai fintai „mikrofonas po pažastim“ manęs visai nesužavėjo.
Nuėjau prie kebabų lavkės, bet mano prielaidos nepasitvirtino. Turkai vis dar buvo savo vietoje ir sėkmingai tęsė prekybą.
[nggallery id=414]
Maistas nusipelno atskiros pastraipos. Jo būta įvairiems skoniams: nuo lenkiškos ir indiškos virtuvės iki picų ir minėtų kebabų. Nuskriausti neliko net vegetarai. Kainos panašios kaip Lietuvoj, gal net kiek pigiau. Užpisantis atrodė tik vienas dalykas – gerti, kaip ir pernai Coke Live festivalyje, buvo galima tik tam skirtoje zonoje (stipriais gerimais prekiauta tik VIP zonoje). Tačiau apsipratus su šiuo apribojimu buvo galima įžvelgti ir teigiamų dalykų – mažiau šiukšlių + mažiau girtų.
Mogwai šiame festivalyje grojo jau antrą kartą (pirmas buvo 2008-ais). Scenoje pasirodė, kaip įprasta, penkiese plius Kele Okereke primenantis smuikininkas. Na ir pradėjo… lipdyti. Vienas ant kito. Aktyviausiai reiškėsi tas mažiukas dešinėje, jis dažniausiai pradėdavo pagrindinę temą, likę užgrodavo „ant viršaus“. Su publika bendravo išskirtinai jis. Gaila žinodavo tik du žodžius. Thanks ir cheers. Tada atsigerdavo alaus ir vėl davai. Gailėjausi tik vieno – kad ėjau šalia scenos. Mogwai lavinų reikėjo klausytis atsigulus toliau pievoje.
Šiurpas per odą.
01. White Noise
02. Hunted by a Freak
03. Rano Pano
04. Auto Rock
05. I’m Jim Morrison, I’m Dead
06. I Know You Are But What Am I?
07. 2 Rights Make 1 Wrong
08. Mexican Grand Prix
09. How To Be A Werewolf
10. San Pedro
11. Mogwai Fear Satan
[nggallery id=415]
Amerikiečiai LOW užgrojo kažkokias paauglių meilės dainas, todėl buvo pasmerkti tapti garso takeliu palapinės link. Atsigulus, beje, puikiai girdėjosi. Todėl visai nebuvo gaila, kad nesi šalis scenos.
Apie antrą dieną – netrukus.
