Pirmą kartą Obšrr pamačiau gyvai tikriausiai prieš gerus penkis metus – ilgom zuikio ausim nedrąsiai užlipusį ant Propagandos (ar kažkurio kito pogrindinio klubo?) scenos. Anuomet jis man atrodė kaip šalutinis Vilkdujos projektas.
Po kelių metų vieno didžiųjų Lietuvos portalų redaktorius MJR XV metu man pareiškė, kad Patogi gelmė jam yra geriausias 2012 metų lietuviškas albumas. Tuomet kasėtės įsigyti jau nespėjau (visi 27 vienetai buvo išparduoti). Bet bandcame galėjau įsitikinti, kad paraiška tikrai rimta.
Nuo to laiko Obšrr užaugo tiek, kad festivalio Speigas 5 metu lengvai nunešė „kūdikius“ iš užsienio ir tapo užtikrinta vinimi. Monstriškas Vakaro prašymo koveris buvo absoliuti ekstazės viršūnė.
Man labai patiko, kad Vytautas pasuko nuo experimental/neofolka-neopolka/sharp minor stiliaus link purvino lo-fi/synthpop, kuris irgi ne mažiau experimental.
Todėl prieš pat MJR XVII vos pasirodžius žiniai apie naują kasetę, skubėjau rezervuoti savo kopiją.
Ko tikėtis? Su tais gotais niekad negali žinoti…
Bet vos įdėjus kasetę į magę, nuo pat pirmų kilpų supratau, kad neprašoviau.
Nustebusiam nebūti yra konkretesnis už Patogios gelmės abstraktumus. Nors ir kartu minkštesnis. Man patinka, kad beveik kiekviename gabale yra aiškus ritmas. Purvini analogai ir kiti skanūs prieskoniai yra visiškai mano.
Norisi lyginti su minėta Vilkduja. Povkė yra neabejotinas žodžio meistras. Bet jo kilpos su kiekvienu albumu prastėjo. Tuo tarpu Orkiukas nėra poetas (ko ir pats neslepia), užtat jis kur kas iškalbingesnis muzikine prasme. Tekstus jam neblogai sekasi skolintis. Net jei R.Stankevičiui nepatiko muzikinis rūbas, į kurį jie buvo įvilkti. Man Dainiaus Dirgėlos poezija net gražesnė.
Tad ties trečiu numeriu (Bandyti apžioti) pradėjau suvokti šio leidinio svorį. Vytauto išradingumas ne tik malonina ausis, bet veik verčia išsižioti. Muzikinių idėjų originalumu lietuvaitis neatsilieka nuo Grimes mergiotės.
Apvertus kasetę išrigstu beveik Depeche Mode ir vos neapsiverkiu nuo Grįžimo namo grožio.
Pabuvęs Kitam kambary tik įtvirtinu įspūdžius apie šio įrašo brandą. O atėjus Dėdei Miegui tampa aišku, jog tai – kol kas geriausios 40 minučių lietuviškos muzikos šiemet.
Magaryčių pridedamas Vangelis.
Labai gaila, kad Vakaro prašymas nebuvo įtrauktas. Gražiai įsipaišytų į albumo visumą.
(Vytautas sakė, kad gali būti problemų su autorinėm).
Pasikartosiu, kad kol kas tai geriausias lietuviškas muzikinis leidinys 2014.
Bet girdėjau gandų, kad greitu metu Terror.lt žada išleisti splitą, kuriame po penkis gabalus pristatys Obšrr, Vilkduja ir… aišku Rumunija!
Ar gali būti geresnė kompanija?
Kai mane uzpisa tos nesamones su nenormaliais tirazais. Tipo cia labai kietas, jei isleidai tik 20 kaseciu?
Oforto technika padaryt viršelius nėra taip paprasta ir albumas su didesniu tiražų kiekiu būtų užvadintas “Vargo vakarienė”. Ilsėkis ramybėje.
As nepavarges. O gal galima butu gaut muzikos ir be Oforto technika daryto virselio? Siaip ar taip man muzika labiau rupi, nei virselis.
Nesu nustebęs. Kaip suprantu, kažkada turėtų atsirasti bandcampe http://obsrr.bandcamp.com/
Jau yra http://obsrr.bandcamp.com/album/nustebusiam-neb-ti
Merci.
zodis! kiti nevelka… o siaip smagu girdeti sita veikeja be gitarinio sudo (kazkas is periferijos)
beje galu gale komentaru buvimas atspindi kazkoki aktualuma
nemielas faq, buvo tokia fraze apie Coil pasakyta – ”Coil was the band that taught us that music and cover art go hand in hand” – tokiu muzikantu kaip Obsrr leidiniai yra artefaktai, taip kad nesispjaudyk bereikalingai.
Ajajai, kokia puiki fraze. Perskaiciau, ir iskarto pasikeiciau. Nuo siol tikrai domesiuos ne tik muzika, bet ir virseliais, ypac padarytais Oforto technika. Ir nebesispjaudysiu. Ir busiu mielas. @*+_)(*&^%$£”!